Migracijos departamentas kasmet sulaukia vis daugiau užsieniečių prašymų gauti leidimą laikinai apsigyventi Lietuvoje. Pavyzdžiui, 2004-aisiais tokių prašymų buvo pateikta 6366, 2006 metais - jau 8853, o pernai - net 12 445.
Lyginant praėjusių metų pirmuosius du mėnesius su tuo pačiu šiųmečiu laikotarpiu prašymų santykis išaugo gerokai. Pernai per tą laiką gauta 1620 tokių prašymų, o šiemet - 2468. Tik nedidelė dalis tokių prašymų nėra patenkinami. Pavyzdžiui, jei asmuo įtrauktas į nepageidaujamųjų sąrašą, teistas ir pan.
Dauguma svetimšalių pas mus atvyksta dirbti ir puoselėja viltį Europos Sąjungoje įsikurti visiems laikams.
Sunerimti verčia tai, kad iš Lietuvos daugiau lietuvių išvyksta, negu parvyksta. Pagal šią statistiką Lietuva - paskutinė tarp ES valstybių. Nėra tikslių duomenų, kiek tautiečių susivilioja gyvenimu ir darbu užsienyje, bet manoma, jog per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį emigravo mažiausiai 400 tūkst. šalies piliečių. O kiek yra tokių, kurie jau daug metų dirba užsienyje, tačiau neišsiregistravę iš Lietuvos.
Vergų aritmetika
Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojas Dainius Paukštė nuogąstauja, kad jei šiai problemai nebus skiriama reikiamo dėmesio, lietuviai iš Lietuvos išvažiuos, o jų vietą užims trečiųjų pasaulio šalių atstovai. Šiemet gali būti pasiekti ekonominių imigrantų rekordai. „Liūdna, bet tenka konstatuoti nenuneigiamą faktą, jog tokių migrantų atvykimas į šalį yra tiesiogiai susijęs su Lietuvos piliečių emigracija svetur, - dėstė D.Paukštė. - To neturėtų būti, atvykėliai neturėtų skatinti lietuvių emigracijos. Tačiau yra priešingai.“
Viskas labai paprasta: lietuviai nenori dirbti pusvelčiui, todėl ieško laimės labiau išsivysčiusiose šalyse. Na, o šalies darbdaviai, vaikydamiesi kuo didesnio pelno, ieško vergų, kuriems pakanka kuklesnio atlygio. Trečiosiose šalyse tokios darbo jėgos - per akis. Telieka pasirūpinti leidimais.
Didelė bėda, anot D.Paukštės, ta, kad pagal dabar galiojančią tvarką darbininkai užsieniečiai negali uždirbti mažiau už šalyje nustatytą minimalųjį atlyginimą. „Reikėtų priimti Darbo kodekso pataisą, pagal kurią darbdavys užsieniečiui privalėtų mokėti atlyginimą, ne mažesnį už šalyje nustatytą vidutinį atlyginimą, - svarstė D.Paukštė. - Tuomet darbdaviui labiau apsimokėtų samdyti lietuvį, o ne užsienietį.“
Tiesa, statybos darbų specialistai gauna didesnę už minimalią algą. „Tai bene vienintelė ūkio šaka, kur mokama daugiau, - sakė D.Paukštė. - Mat labai trūksta tokių darbuotojų.“ Tačiau besidarbuojantieji žemės ūkyje ar aptarnavimo srityje esą uždirba grašius.
Dar, anot D.Paukštės, būtų galima siūlyti įvesti darbdaviams integracijos mokestį (jei užsienietis namo išvyktų pirma numatyto termino, dalį tokio mokesčio darbdaviui būtų galima sugrąžinti). „Kol to nėra, didesnio pelno besivaikantys darbdaviai suinteresuoti pigios darbo jėgos ieškoti trečiosiose šalyse, - kalbėjo Migracijos departamento vadovo pavaduotojas. - Tačiau reikėtų pasiekti, kad iš tokių užsieniečių darbdaviai gautų ne maksimalų, kaip yra dabar, pelną, o minimalų. Mat kol taip yra, lietuviai jiems - neįdomūs.“
D.Paukštė labai džiaugtųsi, jei darbdaviai būtų pilietiškesni, patriotiškesni. Deja, kol kas jiems svarbiausia - pelnas.
Noras vienas – likti
D.Paukštė sutiko, jog dalis ekonominių migrantų turi tikslą Lietuvoje įsitvirtinti visam laikui. Tokią galimybę numato įstatymas. Tiesa, anksčiau pakako užsienio piliečiui Lietuvoje, vis prasitęsiant laikiną leidimą, pragyventi 5 metus, ir prašyti leisti apsigyventi nuolatinai. Dabar būtina įvykdyti tam tikras sąlygas: Lietuvoje be pertraukos pragyventi 5 metus, išmokti lietuvių kalbą ir išlaikyti Lietuvos Konstitucijos egzaminą.
Pasak D.Paukštės, nuolat gyventi Lietuvoje gavusių leidimus užsieniečių yra, tačiau kol kas nedaug.
Darbdaviai kinus mėgsta labiau už lietuvius
Statybos bendrovėje „Mitnija“ šiuo metu darbuojasi 77 kinai. Bendrovės direktoriaus pavaduotojas Raimondas Mickūnas nenori sutikti, kad statybos darbams samdomi darbininkai iš užsienio kelia grėsmę Lietuvai ir lietuvius verčia emigruoti. „Nemanykite, kad turime pasirinkimą, - dėstė bendrovės atstovas. - Jeigu darbo birža negali pasiūlyti reikiamų specialistų iš Lietuvos, kas belieka? Tik ieškoti darbininkų užsienyje.“
R.Mickūnas kategoriškai paneigė, kad statybininkai kinai uždirba minimalų atlyginimą. „Mokame tikrai daug daugiau, tačiau pagal susitarimą negaliu sakyti, kiek, - kalbėjo R.Mickūnas. - Kinus toks atlygis tenkina, jie noriai dirba. O štai lietuviai darbininkai suįžūlėję tiek, kad reikalauja keliskart didesnių atlyginimų, nei gauna profesoriai ar mokslų daktarai, nors dirba atmestinai. Maža to, užsieniečiai daug drausmingesni, dirba kokybiškiau ir - tas ypač svarbu - nevartoja alkoholio, tfiu, tfiu, tfiu... Ne vienas darbų vykdytojas yra pageidavęs vietoj dešimties lietuvių skirti septynis kinus.“
Pasak R.Mickūno, jei kinai pajus, kad čia jiems darbuotis neapsimoka, iškart išvyks namo. Mat apie 80 proc. atvykusiųjų turi šeimas ir laukiami sugrįžtant.
Su kinais esą tik vienintelė problema: jie nemoka anglų kalbos, todėl reikalingas vertėjas.
Apie darbininkus iš Baltarusijos, Ukrainos ar Rusijos bendrovės atstovas kalbėjo ne taip optimistiškai. Šie esą nepatikimi - gavę atlyginimą gali „užpilti“ ar išvažiavę aplankyti namiškių negrįžta.
R.Mickūnas įsitikinęs, kad ekonominių migrantų problema nėra tokia didelė, kaip atrodo. Jis prognozavo, kad, šalyje sparčiai mąžtant statybos darbų apimčiai, statybos sektoriaus darbininkų poreikis mažės, ir migrantų problema nyks savaime.
Begalinė paieška
Pasak Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo Kęstučio Sadausko, Europa sensta, ateityje ji bus bene vienintelis pasaulio regionas, kuriame mažės gyventojų skaičius. Todėl migrantų srautus esą būtina valdyti. „Negalima apsiriboti tuo, kad štai pritrūko darbo jėgos - ir iškart jos atsiveži iš užsienio, - svarstė K.Sadauskas. - Pirmiausia reikia mąstyti, ar tikrai nėra kitų alternatyvų, galvoti apie kitokius galimus šios problemos sprendimo būdus. Juk jei Lietuvoje įsikūrę ekonominiai migrantai nebus integruoti į visuomenę ar dėl pokyčių ekonomikoje patys kada nors taps bedarbiais, valstybei bus dar didesnė našta. Juk lengvai jų iš šalies neiškrapštysi.“
Verslas, K.Sadausko nuomone, turi teisėtus lūkesčius darbo jėgą „susiveikti“ kuo greičiau, bet valstybės ir visos Europos pirmutinė pareiga - galvoti apie alternatyvą. „Europai ir Lietuvai reikia ne juodadarbių, o pirmiausia protinės darbo jėgos, kuri dalyvautų keliant ekonomiką, duotų didžiausią pridėtinę vertę, - kalbėjo EK atstovybės Lietuvoje vadovas. - Reikia pasinaudoti savo potencialu, nes jis dar nėra visai išnaudotas.“
Pasak jo, tą patvirtina kad ir toks palyginimas: bedarbių skaičius Lietuvoje dažnai sutampa su laisvų darbo vietų skaičiumi. „Vadinasi, žmones reikia mokyti, skirti lėšų kvalifikacijai kelti, nes šiais globalizacijos laikais tai yra būtinybė, - tikino K.Sadauskas. - Tik universalūs darbuotojai lengvai pakeis darbą, prisitaikys prie pokyčių, jų nebijos.“
K.Sadauskas pabrėžė, kad diskriminacija pagal tautybę Europoje draudžiama, todėl darbuotojų iš užsienio skaičius esą neturėtų būti ribojamas už tą patį darbą jiems mokant mažesnį atlyginimą.
Trūksta kryptingos integracijos politikos
Psichologo Gedimino Navaičio nuomone, problemos dėl ekonominių migrantų aštrėja todėl, kad šalyje nėra kryptingos ir efektyvios migrantų integracijos politikos. „Kyla pagrindinis klausimas - kaip Lietuvos visuomenė yra pasirengusi migrantus integruoti“, - svarstė G.Navaitis.
Pasak jo, į migrantus galima žiūrėti dvejopai: tai žmonės, kurie dėl tam tikrų priežasčių paliko savo šalį ir nori pritapti naujoje visuomenėje. Tokiems reikia visko, ko reikia ir Lietuvos žmonėms: mokėti kalbą, išmanyti įstatymus, susipažinti su tautos tradicijomis ir t. t. Tokie migrantai, taip pat jų vaikai, neabejotinai bus tikri Lietuvos piliečiai.
Kita vertus, anot psichologo, yra ir tokių migrantų, kurie nepritampa savo krašte, nenori pritapti ir krašte, į kurį atvyko, tačiau siekia naudotis socialine infrastruktūra, gauti visą socialinę pagalbą. „Štai pirmieji kraštui, į kurį atvyko, nesukelia jokių problemų, o apie antruosius to pasakyti negalima, - pabrėžė psichologas. - Pastariesiems valstybė turi skirti ypatingą dėmesį, juos integruoti į visuomenę. Tai yra mokyti lietuvių kalbos, supažindinti su įstatymais, padėti rasti darbą ir t. t.“
Priklausomai nuo to, ar migrantas tokį valstybės dėmesį priima, ar atmeta, ir paaiškėja, ar verta juo rūpintis, ar geriau sugrąžinti į kilmės šalį. Psichologas kaip pavyzdį paminėjo Pabradės užsieniečių registracijos centre susibūrusią nemenką vienos tautos atstovų grupę. Ji jau primena bendruomenę, kurios nariai siekia tapti Lietuvos piliečiais.
„Problema aštrėja, nes Lietuva - nedidelis kraštas, - sakė G.Navaitis. - Kinijoje, pavyzdžiui, niekas net nepastebėtų, jei atvyktų ar išvyktų 10 tūkstančių piliečių, o Lietuvoje tai iškart būtų juntama. Todėl reikalinga veiksminga, tiksli, kryptinga ir efektyvi valstybės politika migrantų atžvilgiu, kad ateityje išvengtume didesnių nesusipratimų.“
Psichologas pažymėjo, jog labai svarbu ir migrantų, Lietuvoje susirandančių antrąsias puses, požiūris bei pozicija. „Jei migrantas Lietuvoje savo šeimai gali įpiršti savo šalies kultūrą, religiją ir reikalauti, jog sutuoktinė to laikytųsi, akivaizdu, kad valstybė nevykdo efektyvios migrantų integracijos politikos, - sakė psichologas. - Juk sunku įsivaizduoti, jog užsienyje gyvenantis lietuvis pradėtų reikalauti, kad jo svetimšalė žmona imtų kalbėti lietuviškai. Lygiai taip pat neįtikėtina, kad, nutekėjusi į musulmonišką kraštą, lietuvaitė priverstų vyrą priimti krikščionybę ir švęsti Velykas ar Kalėdas.“
Ką tai rodo? Ogi kad tose šalyse integracinė politika yra daug tikslesnė ir efektyvesnė. „Kitaip sakant, kokioje aplinkoje žmogus gyvena, tokią aplinką ir turi gerbti, - reziumavo psichologas. - O jei jis mano, kad ta aplinka jam svetima, nepriimtina, turi vykti ten, kur jausis gerai.“
Reikia tik noro ir politinės valios
Europarlamentaras Aloyzas Sakalas neabejoja: ekonominių migrantų problema šalyje yra didžiulė, ir tai labai blogai. „Reikia sudaryti tokias sąlygas dirbti ir tokį atlyginimą mokėti, kad lietuviai nekeltų sparnų iš Lietuvos, o čion nelėktų tūkstančiai užsieniečių, - tvirtai teigė europarlamentaras. - Tačiau skirtingų sąlygų lietuviams ir užsieniečiams sudaryti negalima - Europos Sąjunga tam pasipriešintų. Diskriminaciją įžvelgtų.“
Pasak A.Sakalo, Europos Sąjunga yra priėmusi direktyvas, jog į šalį atvykusiems darbuotojams turi būti suteiktos tokios pačios socialinės garantijos kaip ir vietos gyventojams. Tačiau tai liečia tik atvykėlius iš Europos Sąjungai priklausančių valstybių. „Migrantams iš trečiųjų šalių vienodų sąlygų sudaryti neprivaloma, todėl Lietuva turėtų imtis visų įmanomų priemonių ir tokią migraciją kiek galima labiau pristabdyti, - įsitikinęs europarlamentaras. - Pavyzdžiui, būtų galima įvesti atvykstančiųjų dirbti kvotas, riboti jiems atlyginimą ir panašiai.“
Virginija Grigaliūnienė
