Penktadienį po sutarties pasirašymo Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, investicijų bendrovės „BaltCap Infrastructure Fund“ ir projekto bendrovės „Vilniaus daugiafunkcio komplekso“ atstovas Šarūnas Stepukonis džiaugėsi sutarties pasirašymu ir tikino, kad normaliomis sąlygomis jokių trikdžių būti nebeturėtų.
„Tokiame etape dar nebuvo niekada. Visų šalių įsipareigojimai yra patvirtinti parašais. Nuo šio momento situacija keičiasi iš esmės. Savivaldybė ir Vyriausybė įsipareigoja mokėti tai, kas sutarta, po to, kai bus pastatyta. <...> Ar kas nors gali sutrukdyti? Normaliomis sąlygomis – ne. Skirtingai nuo bet kokio viešo pirkimo, tai nėra viešojo sektoriaus galvos skausmas. Mes esame atsakingi už mokėjimą po to, kai objektas bus pastatytas. Tai yra didelė motyvacija“, – sakė Vilniaus miesto meras R. Šimašius.
Koncesininkų atstovas Š. Stepukonis tikino, kad stadionas turėtų būti baigtas 2024 metų pabaigoje – 2025 metų pradžioje:
„Sveikinu Vilnių ir Lietuvą su šia ilgo etapo pabaiga. Tikimės, kad turėsime galimybę nesižvalgyti atgal ir džiaugtis vykstančiais darbais, turėti stadioną 2024 metų gale ar 2025 metų pradžioje. Šitas projektas sukuria didelę ekonominę naudą tiek miestui, tiek šaliai.“
Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas teigė, kad kol kas planuose yra numatyta, jog stadionas turės 15 tūkst. vietų, tačiau yra galimybė tą skaičių ir padidinti:
„Toks Šeškinės kalnas, kurį matome dabar, bus kitoks. Pirmiausias uždavinys – su koncesininku pravesti derybas ir sutarti, kiek mes turėsime vietų stadione. Dabar yra fiksuotas 15 tūkst. vietų skaičius. Yra galimybė jį praplėsti iki 18 tūkst. Artimiausius kelis mėnesius šis klausimas bus sprendžiamas.“
Vilniaus miesto mero teigimu, stadiono ir viso daugiafunkcinio komplekso kaina turėtų būti 160 mln. eurų:
„Po paskutinių derybų, pats stadionas Lietuvos mokesčių mokėtojams kainuoja 40 mln. eurų. Viso komplekso statyba kainuoja 87 mln. eurų. Su visais mokėjimais, priežiūros, pinigų skolinimo, aptarnavimu ir viskuo mokėsčių mokėtojams per 25 metus tai kainuos apie 160 mln. eurų.“
J. Šiugždinienė dar atkreipė dėmesį, kad Vyriausybė įsipareigojo skirti 53 mln. eurų ir tai yra maksimali suma.
Pagal sutartį, ant Šeškinės kalvos Vilniuje turėtų būti pastatytas daugiafunkcinis sporto kompleksas, kurį, be nacionalinio stadiono, sudarytų dar 15 sporto objektų: lengvosios atletikos aikštė, 6 krepšinio salės, 3 futbolo treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės. Taip pat būtų statomi sporto muziejus, bendruomenės centras, biblioteka, vaikų darželis.
Pirmą kartą stadionas šalia Vilniaus „Akropolio“ buvo pradėtas statyti 1987 metais, o 1993-iaisiais užkonservuoti jau pastatyti pamatai bei laikančiosios konstrukcijos. 2008 metais į objektą investavus dar 33,6 mln. eurų, statybos darbai tuomet nutrūko dėl finansavimo trūkumo.
Diskusijos dėl stadiono vėl atgimė 2015-aisiais, pastaraisiais metais projektas įstrigo kilus ginčų su teisėsauga ir Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), pripažinusia koncesijos konkursą neteisėtu, tačiau teismas šį sprendimą panaikino, o tarnyba teismo verdikto nebeskundė.
Sutarčiai – kritikos strėlės
Po penktadienį įvykusios spaudos konferencijos socialiniame tinkle „Facebook“ pasipylė ir kritikos strėlės merui bei jo komandai. Įrašą paskelbė ir Skirmantas Malinauskas, kuris merą išvadino melagiu.
„Ką tik tiesiogiai stebėjau mero ir jo komandos komentarus. Ką gi, tenka konstatuoti, kad Remigijus Šimašius yra melagis. Taigi iš eilės.
1. Mokesčių mokėtojams nacionalinis stadionas su prie jo prilipdytais biblioteka, darželiu, muziejumi (jų kaina net didesnė nei pačio stadiono) kainuos ne 40 mln. ir net ne 160 mln. Prie 100 mln., kuriuos įsipareigojo sumokėti savivaldybė, 54 mln., kuriuos įsipareigojo sumokėti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, dar bent 35 milijonai iš savivaldybės keliaus infrastruktūrai.
Taip pat ministerija kaip ir savivaldybė kasmet privalės naudotis stadionu ir kitais statiniais nustatytą kiekį dienų, nežiūrint, kokios pigesnės ar patogesnės alternatyvos būtų. Nesvarbu, ką apie tai galvos kiti merai ar ministrai, dirbsiantys tuo metu. Jau dabar aišku, kad mes visi sumokėsim daugiau nei 200 mln. iš savo kišenių. Ir čia kalba apie konkrečius valstybės pinigus, kurie nukeliaus koncesininkui be jokių "gal", – rašo jis.
Jis tikina, kad tokie sprendimai rodo, kad valstybėje yra sisteminių problemų:
„Reziume. 40 mln. eurų stadionas virto 340 mln. eurų vertės sutartimi ir įsipareigojimais 25 metams. Meras pagrindiniu savo laimėjimu įvardina, kad valstybė nieko nerizikuoja 3-4 metus, nes pradės mokėti tik tada, kai stadionas stovės. Politiškai tai labai naudinga. Kai reikės pradėti mokėti, jo jau nebebus, jis apie tai pranešė anksčiau. Nebėra jau ir administracijos direktoriaus, kuris į privatų verslą išėjo. Bus kiti, kuriems teks pasukti galvą, ką daryti. O mums visiems tai tas pats, kas guostis pasiėmus greitąjį kreditą drakoniškomis palūkanomis, kad jį atidavinėti reikės pradėti tik po 4 mėnesių. Tuos 4 mėnesius gali jaustis turtingas ir prieš draugus bei gimines pasipuikuoti kokiu nauju pirkiniu už skolintus. Visi laimingi, tik kas po to?
Tai yra gėdinga ir tai rodo, kiek sisteminių problemų mūsų valstybėje. Viso projekto vykdytojas ir finansuotojas parinktas be jokio konkurso, nežinant, kiek miestui ar valstybei kainuotų skolintis iš komercinių bankų ar tarptautinėje rinkoje. O juk tai šimtų milijonų klausimas. Jokie saugikliai nesuveikė, nors jie privalėjo suveikti. Nei Viešųjų pirkimų tarnybos neigiama išvada, nei nepalankus Lietuvos aukščiausio teismo sprendimas, nei žiniasklaidos dėmesys.
Ir paskutinis sakinys pamąstymui. 1 proc. nuo 300 mln. yra 3 mln. eurų. Klaidos, neatidumo, neūkiškumo, nesąžiningumo kaina tokia, jei ką.“
Sutarčiai ragino nepritarti
Sprendimas priimtas skubos tvarka, nors tarybos opozicijos atstovai Artūras Zuokas, Žilvinas Šilgalis ir Vydūnas Sadauskas siūlė neskubėti ir galutinį sprendimą priimti kitame tarybos posėdyje.
Opozicijos atstovų teigimu, pakoreguota koncesijos sutartis tarybos nariams pateikta tik pirmadienį, tad politikai nespėjo su ja susipažinti.
„Sustabdykime šitą aferą, paskelbkime naują, normalų konkursą, pakoreguokime projektą. <...> Pastatykime to, ko miestui reikia – stadioną ir baikime svaigti su tomis nesąmonėmis. Už visus likusius pinigus, jei savivaldybė tiek jų turi, visame mieste galima tiek objektų padaryti. Ne tik sporto, bet ir kultūros. Ką mes darome? <...> Bus didžiulis galvos skausmas. <...> Tai yra ne nacionalinis stadionas, o nacionalinė afera“, – tarybos narius balsuoti prieš sutartį ragino Ž. Šilgalis.
Buvęs sostinės meras A. Zuokas taip pat ragino nepritarti sutarčiai.
„Stadionas labai nedidelis, labai paprastos architektūros, tokio regioninio lygio, jame nėra nieko sudėtingo. Štai ką mes statome Vilniaus mieste, kuris nusipelnė ženkliai geresnės kokybės stadiono. Suprantu, kad Remigijus Šimašius nori pasirodyti, kad kažkas per jo kadenciją buvo padaryta. <...> Vilnius nusipelno didesnės ambicijos“, – sakė A. Zuokas.
Visgi opozicijos raginimų taryba neišgirdo. Sutarties projektui pritarė 32 tarybos nariai, prieš balsavo 11, susilaikė vienas sostinės politikas.
„Procesas laukia įdomus, darbas nesibaigia, o tik prasideda po sutarties pasirašymo“, – tarybos posėdyje sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Kaip BNS informavo savivaldybė, koncesijos sutartis dėl daugiau nei 150 mln. eurų vertės projekto papildoma atsižvelgus į Viešųjų pirkimų komisijos pastabas, įtraukiami Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsipareigojimai – 53 mln. 392 tūkst. eurų.
Sutartį planuojama pasirašyti su investicijų bendrove „BaltCap“ – fondu užėmė iš projekto pasitraukusios koncerno „Icor“ įmonės „Axis industries“ vietą.
Sutartyje – taip pat redakciniai pakeitimai ir patikslinimai, be kita ko, įvardijama, kad stadionas turi būti UEFA IV kategorijos, koreguojamos sumos perkeliant jas iš galutinio pasiūlymo.
Atsižvelgiant į tai, ne redakcinio-gramatinio pobūdžio pakeitimai išskiriami į atskirą dokumentą – Koncesijos sutarties pakeitimą, kuris galės būti pasirašytas tik po Koncesijos sutarties pasirašymo.
Tarybai pritarus, su koncesininku sutartį galima pasirašyti iš karto – savivaldybės atstovų teigimu, tai būtų padaryta „artimiausiu metu“.
Daugiau nei 150 mln. eurų vertės projektas pastaraisiais metais strigo kilus ginčų su teisėsauga ir Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), pripažinusia koncesijos konkursą neteisėtu, tačiau teismas šį sprendimą panaikino, o tarnyba teismo verdikto nebeskundė.
Stadiono koncesijos konkursą laimėjusio konsorciumo atstovai „Axis industries“ rugpjūtį pranešė, jog traukiasi iš projekto dėl išaugusių statybos kaštų rizikos, o jos vietą užims „BaltCap“ fondas, iki šiol buvęs finansiniu partneriu.
„BaltCap“ fondo partneris Šarūnas Stepukonis BNS rugpjūčio viduryje yra sakęs, kad anksčiau planuota stadiono statybą patikėti bendrovei „Veikmės statyba“, tačiau toliau vertinami ir kitų potencialių statytojų pasiūlymai, tarp jų – „Conresta“ ir Panevėžio statybos trestas.
Pagal sutartį, ant Šeškinės kalvos turėtų būti pastatytas daugiafunkcinis sporto kompleksas, kurį, be nacionalinio stadiono, sudarytų dar 15 sporto objektų: lengvosios atletikos aikštė, 6 krepšinio salės, 3 futbolo treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės. Taip pat būtų statomi sporto muziejus, bendruomenės centras, biblioteka, vaikų darželis.
Planuojama, kad nacionalinis stadionas duris atvers 2024 arba 2025 metais.
