• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Gegužės mėnesį, kai jau nebesninga, įprastai atkeliauja šiltojo sezono reiškiniai. Ima maišytis šiltos ir šaltos oro srovės, kurios ir sukelia tokius reiškinius, kaip kruša, škvalas ar viesulas. Manoma, kad jie gali pasibelsti pas mus gegužės pabaigoje.

Gegužės mėnesį, kai jau nebesninga, įprastai atkeliauja šiltojo sezono reiškiniai. Ima maišytis šiltos ir šaltos oro srovės, kurios ir sukelia tokius reiškinius, kaip kruša, škvalas ar viesulas. Manoma, kad jie gali pasibelsti pas mus gegužės pabaigoje.

REKLAMA

„Gegužės mėnesį paprastai ima formuotis škvalai, viesulai, bet kad tai įvyktų turi būti orų kontrastai. Pro Lietuvą turi praeiti šiltosios oro masės, nes jos maišosi su šaltu oru ir susidaro tie reiškiniai. Šią gegužę bus jų bet kokiu atveju“, – kalbėjo klimatologas Donatas Valiukas.

Kruša

Lietuvoje kruša kartais būna menka, kartais ir galinti pridaryti nemažai žalos.

1962 metų gegužės 28 dieną Vilniaus mieste iškrito kruša, kurios metu ledėkų skersmuo siekė 30-50 mm. Štai 1975 metų gegužės 11 dieną Tauragėje iškrito kruša, kurios metu ledėkų skersmuo siekė 70 mm, 1968 metais gegužės 7 dieną Kupiškyje iškrito vištos kiaušinio dydžio kruša.

Klimatologo, Donato Valiuko nuomone, kruša susidaro susidūrus šaltai ir šilta oro masėms. Jų sandūroje susidarę ledukai nespėja ištirpti iki pasiekiant žemę.

REKLAMA
REKLAMA

„Kruša šiltuoju metų laiku krenta dėl to, kad vyksta intensyvi konvekcija. Paprasčiausiai sakant, kai nuo žemės paviršiaus vyksta garavimas, šilti oro srautai kyla į viršų, susidaro labai aukšti debesys, netgi keliu kilometrų aukštyje. Tuomet debesies viršuje būna neigiama temperatūra, ten užšąla ledo gabaliukai ir krenta jie staiga žemyn ir nespėja atitirpti, taip susidaro kruša. Kuo ta konvekcija stipresnė, kuo debesis aukštesnis, tuo tie krušos ledėkai būna didesni”, – kalba D.Valiukas.

REKLAMA

Škvalai ir viesulai

Lietuvoje yra buvę itin stiprių viesulų bei škvalų. Štai rekordininkai.

1969 metais gegužės 15 dieną Jurbarke škvalo metu vėjo greitis viršijo 30 m/s. 1984 gegužės 26 dieną Pakruojyje škvalo greitis siekė 35 m/s;

1981 metų gegužės 29 dienos viesulas nusiaubė Širvintas. Vėjo greitis buvo ~70 m/s.

Škvalai kyla tuomet, kai atmosfera būna nestabili.

„Paprastai škvalą lydi labai smarkus lietus ir žaibavimas. Susidaro pavojingi reiškiniai. Škvalas yra ne stiprus vėjas, o staigus jo sustiprėjimas”, – kalbėjo klimatologas.

REKLAMA
REKLAMA

Ekstremalūs gegužės orai

Žemiausia gegužės mėnesio oro temperatūra Lietuvoje siekė -6,8 laipsnius, ji buvo užfiksuota Varėnoje 1965 m. gegužės 5 d. bei 1995 m. gegužės 3 d. 1980 metais gegužės 22 dieną Varėnoje, temperatūra buvo nukritusi iki - 6,0 laipsnių. Didžiausia oro temperatūra, taip pat Varėnoje, buvo užfiksuota 1958 metų gegužės 28 dieną, ji siekė 32,6 ºC.

„Gegužės mėnesį pasitaiko orų kontrastų. Būna šalnų, balandį, kaip ir gegužę būna orų svyravimų. Šį mėnesį dažnai pasitaiko vėsūs rytai ir šiltos dienos“,– kalbėjo klimatologas Donatas Valiukas. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų