Pirmadienį paskelbtame tyrime mokslininkai iš Londono ir Italijos pristatė naują tyrimų modelį, kuris nagrinėjo Campi Flegrei ugnikalnio aktyvumą nuo 1950 metų. Šis ugnikalnis yra Italijos Flegrėjaus laukuose, jis tik 10 km nutolęs nuo Neapolio, kuriame gyvena daugiau, nei milijonas žmonių.
Mokslininkai nustatė, kad ilgalaikis magmos kaupimasis yra pirmasis įrodymas, jog Campi Flegrei artėja link išsiveržimo.
Ugnikalnis yra vienas pavojingiausių pasaulyje
Paskutinį kartą ugnikalnis išsiveržė 1538 metais. Tuomet lava liejosi ilgiau nei savaitę. Atrodytų kad tai ilgai trukęs išsiveržimas, tačiau jis laikomas gana silpnu lyginant su ugnikalnio praeitimi.
Campi Flegrei ugnikalnis turi kalderą, tai yra plati stačiašlaitė dauba ugnikalnio viršūnėje, susidariusi, sprogus užsikimšusiai kalderos tipo ugnikalnio stemplei arba įgriūnant ugnikalnį sudarančioms uolienoms. Kalderos skiriasi nuo ugnikalnio kraterių, kurie paprastai yra mažo skersmens.
Campi Flegrei kaldera susiformavo, kai ugnikalnis išsiveržė pirmą kartą. Tai nutiko prieš 39 tūkst. metų. Šis išsiveržimas laikomas didžiausiu išsiveržimu Europoje per pastaruosius 200 tūkst. metų.
Nors neįmanoma prognozuoti, kada ugnikalnis išsiverš, tam tikri požymiai padeda mokslininkams prognozuoti, kada tai galėtų įvykti.
Išsiveržimą gali sukelti po žeme judanti magma
Per pastaruosius 70 metų, buvo užfiksuoti trys epizodai, kuomet buvo suaktyvėjusi ugnikalnio veikla. Šeštajame, aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose, tuomet buvo užfiksuotas magmos judėjimas 2,8 km gylyje, kartu kilo ir mažas žemės drebėjimas, kuris šiek tiek kilstelėjo kalderą.
Per pastarąjį dešimtmetį aplink Campi Flegrei žemė pajudėjo apie 7 cm. Panaši situacija buvo susidariusi ir prieš 1538 metų išsiveržimą.
Tyrimo autorius Christopher Kilburn, UCL Hazard centro direktorius, sakė, jog remiantis tyrimų modeliu, mes manome, kad gali artėti kritinis išsiveržimo etapas ir būtina, kad institucijos būtų pasirengusios tam.
„Mes nežinome kada įvyks išsiveržimas ir ar apskritai šis ilgalaikis aktyvumas lems išsiveržimą, bet Campi Flegrei kartoja tendenciją, kurią matėme naudodami savo modelį kituose ugnikalniuose, kurie išsiveržė“,– sakė Christopher Kilburn.
Išsiveržimas gali būti toks didelis, kaip Vezuvijaus, kuomet buvo sunaikinta Pompėja
C.Kilburn sakė, kad didžiausias ugnikalnio išsiveržimas, kuris teoriškai gali įvykti būtų lygus garsiajam Vezuvijaus išsiveržimui, kuomet jis sunaikino Pompėją. Tačiau labiau tikėtina, kad išsiveržimas bus 100 kartų mažesnis.
