„Žalesnė” viešojo transporto sistema – jau čia pat
Neretai miestų viešojo transporto priemonių parkuose galima pamatyti autobusų, kurių amžius stipriai prisideda prie aplinkos taršos – bėgant metams bei augant nuvažiuotam kilometražui, jų išmetamosiose dujose daugėja kenksmingų medžiagų. Džiugu, kad juos, nors ir ne taip greitai, kaip norėtųsi, pakeičia „žaliosios” – taupios, ekologiškos bei daugiau keleivių pervežančios – viešojo transporto priemonės, pavyzdžiui, autobusai, varomi suslėgtomis gamtinėmis dujomis, arba hibridiniai autobusai, varomi elektra bei dujomis ir panašiai. Tai – tik viena iš galimybių, tačiau viešojo transporto sfera gali pasiūlyti ir kur kas daugiau naujovių. Apie realius mūsų šalies viešojo transporto pokyčius kelerių metų perspektyvoje užsimena ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas: „Tikėtina, kad visos jau vykstančios viešojo transporto kaitos programos pasieks užsibrėžtus tikslus: bus užtikrintas jų greitas judėjimas miesto gatvėmis, išplėstas ir priderintas prie keleivių srauto maršrutų tinklas, maršrutų galinėse stotelėse atsiras talpios ir saugios stovėjimo aikštelės privačiam užmiesčio gyventojų transportui, visuose didžiuosiuose miestuose bus išplėtota viešo naudojimo dviračių nuomos ar panaudos sistema, visa tai tikrai turėtų vilioti gyventojus persėsti iš savo automobilio į viešąjį transportą arba ant dviračio“.
Transporto neužtenka, reikia ir sąlygų
Pastaroji transporto priemonė paminėta visai ne be reikalo – sostinėje sukurta dviračių savitarnos sistema yra puikus žingsnis ekologiško judėjimo miesto gatvėmis link, tačiau dažnai jos tiesiog nepritaikytos tokiam viešajam transportui, kaip, pavyzdžiui, dviračių šalyse Olandijoje ar Danijoje. Tam pritarė ir K. Trečiokas: „Mūsų miestuose trūksta infrastruktūros elementų, skirtų dviratininkams. Dviračių kelių tinklas turėtų būti bent jau dvigubai ilgesnis nei yra dabar“. Iš tiesų dviračių takų miesto gatvėse nors ir daugėja, jų trūkumas akivaizdžiai jaučiamas.
Idėjų galima semtis iš svetur
Būtų galima svajoti ir kurti nerealius planus, pasitelkiant didžiųjų šalių viešojo transporto sistemas, tačiau tai, kas įgyvendama didelėse šalyse – nebūtinai pritaikoma vos per 65 tūkst. kv. km. apimančioje Lietuvoje. K. Trečiokas dalinosi mintimis, kokias kitų šalių patirtis galėtumėme pasitelkti, tobulinant Lietuvos viešąjį transportą, kuris būtų draugiškas aplinkai: „Kai kuriose šalyse, nedidelėse teritorijose (senamiesčiuose, miestų centruose, salose) yra uždraudžiamas naudoti bet koks motorinis transportas, išimtys taikomos tik specialiosioms tarnyboms arba atvažiuoti ir išvažiuoti leidžiama tik po trumpą laiką ryte ir vakare. Vilniuje ir Kaune galėtų būti geriau išnaudotos per miestus tekančių upių teikiamos galimybės. Aktuali šalių, turinčių išplėtotą geležinkelių tinklą patirtis”.
Aplinkos netausojantis viešasis transportas prisideda prie klimato kaitos ir jos keliamų gamtos pokyčių. Iškeitus asmeninį automobilį į autobusą, troleibusą, dviratį, traukinius ar kitas priemones, žinoma, prisidedame prie kovos su tarša, tačiau kitas žingsnis – rinktis ekologišką viešąjį transportą.
