„Dėl šylančio klimato plinta ir ligos, ir virusai, ir vyksta įvairūs kiti reiškiniai. Akivaizdu, kad Europa jau nebėra apsaugota, pavyzdžiui, nuo maliarijos, nes šią ligą parsiveža ne tik keliaujantys žmonės – ją atneša į šiltėjančias teritorijas atskrendantys uodai, – teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja dr. Audronė Galvonaitė. – Pas mus atsirado visokių naujų problemų ne tik dėl uodų, įvairiausių mašalų, tačiau ir dėl erkių, kurios pasidarė labai pavojingos. Dabar jau nebereikia eiti į mišką – užtenka pasivaikščioti prie Neries upės ir jau gali parsinešti encefalitą“.
Specialistės įsitikinimu, tai – žmonių veiklos pasekmė: sukeldami klimato kaitos pokyčius, žmonės skatina įvairius organizmus migruoti, mutuoti ir prisitaikyti prie niokojamos aplinkos. Ir jeigu daugeliui atrodo, kad kokios nors egzotinės ligos, tokios kaip Afrikoje, Pietų ir Centrinėje Amerikoje bei Azijoje siaučianti Dengė karštligė, niekada mūsų nepasieks, statistika byloja ką kita. Lietuvoje pirmasis šios ligos atvejis fiksuotas 1994 m., pernai ja sirgo du žmonės, šiemet – jau trys. Nustatyta, kad 40 proc. pasaulio populiacijos rizikuoja užsikrėsti šia karštlige ir jokie skiepai nuo jos negelbėja, – virusą nešioja uodai.
Daugiau kaip 40 metų plintančias infekcines ligas tyrinėjantis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Toronto universiteto profesorius emeritas ir Nebraskos universiteto H. W. Mantero parazitologijos laboratorijos vyresnysis mokslinis bendradarbis Davidas Bruksas kartu su bendraautoriumi Eriku Hobergu prieš keletą mėnesių paskelbė studiją, kurioje įrodytas tiesioginis įvairių naujų ligų ir klimato kaitos ryšys.
Mokslininkai teigia, kad evoliucijos istorijoje plintančių infekcinių ligų šuolis sutampa su pagrindiniais klimato kaitos procesais: kai organizmai, ieškodami palankesnių klimato sąlygų, palieka savo gimtąsias buveines, jie susiduria su nepažįstamais ligų sukėlėjais, kuriems negali pasipriešinti. O žmogaus veikla, prisidedanti prie klimato kaitos, tik spartina šiuos procesus.
Viena ryškiausių šios studijos iliustracijų – Ebolos viruso protrūkis, kuris praėjusį rudenį praūžė visoje Vakarų Afrikoje, nusinešdamas daugiau kaip 10 tūkst. žmonių gyvybių. Mokslininkai įrodė, kad epidemija ypač išaugo žmonėms persikėlus į negyventas teritorijas, kuriose jie susidūrė su vaisių šikšnosparniais ir jų platinamais ligų sukėlėjais.
Tačiau D. Brukso įsitikinimu, Ebola nėra tokia pavojinga palyginus su tuo, kas laukia ateityje – paskaičiuota, kad per artimiausius 35-50 metų įvairiais naujais virusais, infekcijomis ir ligomis užsikrės ne tik žmonės, bet ir praktiškai kiekviena augalų, gyvūnų rūšis. „Šios ligos mažins augalų ir gyvūnų populiacijas, o taip pat kainuos nemažai finansinių išteklių siekiant juos gydyti ir kitaip gelbėti“, – sako mokslininkas, pridurdamas, kad šioje išgyvenimo kovoje didžiausias paradoksas yra tas, jog plačiausia biologinė įvairovė plyti ten, kur gyvena neturtingiausia žmonijos dalis, ir akivaizdu, kad labiausiai dėl to nukentės skurdžiausios pasaulio bendruomenės.
Naujos ligos į įvairias populiacijas kėsinasi jau dabar: pastaraisiais metais paplitęs virusinis grybelis Exophiala cancerae praktiškai sunaikino mangrovių krabų populiaciją Brazilijos pakrantėje, kuri buvo neturtingų brazilų maitinimosi ir pragyvenimo šaltinis. Lygiai taip pat apvaliosios kirmėlės, nematodai Setaria tundra, sunaikino elnių populiaciją šiaurinėje Skandinavijoje ir Suomijoje. Pabrėžtina, kad ligų ir klimato kaitos sąveikos rezultatas dažnai – negrįžtamas. Lygiai taip pat sudėtinga šiam procesui užkirsti kelią, mat sunku nuspėti, kur kokios rūšys emigruos, kam pavyks išgyventi, kurios populiacijos dauginsis, o kurios – nyks.
Todėl siekiant užkirsti kelią naujų ligų plitimui, reikalingos visų pastangos – ne tik tyrimams ir prevencijai suvienytos biologų, klimatologų, epidemiologų, sveikatos ir kitų sričių specialistų pajėgos, kuriant įvairius modelius ir integruojant į juos ekologinius veiksnius, tačiau ir eilinių Žemės gyventojų, galinčių prisidėti prie pasaulio ekosistemų sveikatos klimato kaitą švelninančiais veiksmais. Tereikia pasirūpinti savo aplinka: mažinti naudojamos energijos srautus, rūšiuoti atliekas, sodinti medžius, taupyti popierių, vartoti sezoninį maistą ir pan.
Šaltinis: http://rstb.royalsocietypublishing.org/content/370/1665/20130553
