Ką jau ką, o apie kaimynus žinom viską. Kartais net ir tai, ko jie patys apie save nežino. Ir šį kartą - ne išimtis. Lietuvos gatvių ir skersgatvių praeiviai pasakoja, ką žino apie artimiausią mūsų planetos kaimyną - apie Mėnulį.
Trakietė:- Jūs pastebėjot, kad Mėnulis šviečia?- Pastebėjau.- O kodėl jis šviečia?- Mikroorganizmai šviečia.- Jie ten gyvena?- Taip.- O jie šviečia tik naktį, o dieną?- Ne, tik naktį - Mėnulis juk tik naktį šviečia.- Dieną nešviečia?Nešviečia.- O ką veikia naktį tie organizmai?- Miega.
Rietaviškė:- Todėl, kad ten susikuria radioaktyvus laukas.- Mėnulyje?- Mėnulyje.- Tas laukas šviečia?- Taip.- Ar Mėnulis šviečia?- Mėnulis šviečia.
Kėdainietė:- Šviečia todėl, kad tikriausiai kažkokios spindinčios medžiagos tenai yra.
Plungiškė:- Atspindi žvaigždžių šviesą.- Tai tų mažų žvaigždučių?- Nu jo.- Mėnulis aplink ką nors sukasi?- Ne, tik Saulė sukasi aplink Žemę, kiek žinau.- O Mėnulis?- Ne.
Ponia Rietave:- Gal jūs matėt naktį šviečiant Mėnulį?- Nemačiau, ne vietinė, tik pakeliui užsukau į Rietavą.
Panevėžietė:- Kodėl Mėnulis šviečia?- Todėl, kad jis radioaktyvus.- Todėl ir šviečia?- Taip.- O jei nebūtų radioaktyvus?- Tada nešviestų.- Ir naktį būtų tamsu?- Taip.
Trakiškė:- Atsispindi nuo Žemės.- Mėnulyje?- Taip, atsispindi.
Trakiškė:- Ar nepastebėjot, kad Mėnulis šviečia?- Nemačiau, bet žinau.- Nematėt nė karto?- Naktim nežiūriu į dangų. Apie jį būna tokia šviesa.- O kodėl jis šviečia?- Nežinau, gal kažkoks laukas apie jį yra.
Panevėžietė:- Kad upėse garų daug kaupiasi.- Kur?- Ten, aukštai, danguje, todėl ir šviečia.
Kėdainietis:- Kad atmosferos neturi.- Todėl ir šviečia?- Taip.
Telšiškė:- Mėnulis šviečia, nes atsispindi Žemės šviesos.- Kokios gali būti šviesos Žemėje?- Žibintai, lempos gatvėse.
Kėdainietė:- Kokio dydžio yra Mėnulis?- 600 km.- O jis toli nuo Žemės?- Toli, o kiek - nežinau.- O kodėl jis šviečia?- Nežinau. Tiesiog man, kaip blondinei, visai neaišku.
Plungiškė:- O apie ką Mėnulis sukasi?- Apie Žemę, aišku.- O per kiek laiko apsisuka?- Per parą.
Panevėžietė:- Saulė sukasi apie Žemę.- O Mėnulis ne?- Ne.- Stovi?- Stovi.
Panevėžietė:- Mėnulis didesnis už Žemę?- Didesnis.
Kėdainietė:- Kilometrais toks atstumas neskaičiuojamas.- Nuo Žemės iki Mėnulio?- Taip.- O kuo skaičiuojamas?- Gal šviesmečiais?
Kėdainietės:- Marsas užstoja Mėnulį.- Ir kas tada atsitinka?- Taip ir pasikeičia forma - jaunas, pilnas, delčia.- Tai čia dėl Marso?- Taip, kiek jis pridengia Mėnulį.
Plungiškis:- Kiek fazių yra?- Gal 8, gal 16?- Kaip jos atrodo?- Neįsivaizduoju.- O girdėjot, per kiek laiko Mėnulis apsisuka apie Žemę?- Apie Žemę? O argi jis apie Žemę sukasi? Man atrodo, kad Žemė sukasi apie savo ašį.- O Mėnulis?- O Mėnulis stovi.
Trakiškės:- Kai yra debesys…- Ne, ne debesys, yra šešėlis nuo Žemės ant Mėnulio ir jis dengia Mėnulį.- Ir tada keičiasi forma?- Galvoju, taip.
Šalčininkietis:- Forma keičiasi, kai pilnaties Mėnulis susiduria su Saule ir tada forma keičiasi.
Panevėžietis:- Priklauso, ar ten Mėnulio pusė dienos ar nakties. Delčia pusė Mėnulio dienos, kai pilnatis, tai ten matome dieną...
Plungiškė:- Saulė atrodo susispaudus, kai atsiduria tarp skirtingų slėgių, tai gal ir Mėnulis?
Panevėžietė:- Todėl, kad keičiasi dienos ilgumas.
Rietaviškė:- Žemės trauka veikia.- Mėnulį?- Jo.- Ir kas tada darosi?- Keičiasi forma.
Molėtiškė:- Norėčiau paklausti, ar toli Mėnulis?- Mėnulis turbūt nėra labai arti - gal 60 kilometrų.- Kodėl forma keičiasi?- Todėl, kad jis šviečia, tai elementai ir išsieikvoja, sumažėja, turi prisipildyti, pasikrauti.- O kai pasikrauna?- Kai pasikrauna, tada būtų pilnas, apvalus, būna pilnatis.- Kaip gali pasikrauti?- Gal yra kokios medžiagos, mikroelementai, kurie prisipildo šviesa ir šviečia, panašiai kaip fosforas.
Praeivių klausinėjo LTV laidos "Klausimėlis" vedėjas Juras Jankevičius.
Naujas “Klausimėlis” - šeštadienį, gruodžio 4 d., per LKL varžybų pertrauką (16.50 val.). Laida rodoma per Lietuvos TV I programą, ją galima pažiūrėti ir internete (http://www.lrt.lt/new/tv/shows.php?id=7196&no=0&cid=1158&grid=7196).
