Vilnietė „Instagram“ paskyros „Running Vita“ autorė Vita Marija Murėnaitė savo paskyroje nuolat dalinasi įvairiausiais receptais, patarimais ir kita veikla, kuri apima jaunos moters kasdienybę. Visai neseniai savo paskyroje, turėdama gausų sekėjų būrį Vita pasidalino ir pamokančia istorija, kurią teko patirti asmeniškai.
Viena lemtinga erkė
2016 metais dirbdama viename iš Nidos restoranų, kuris yra visai šalia jūros, kopų ir miško apsuptyje, vilnietė pasakoja, kad su erkėmis tekdavo susidurti dažnai, tačiau jas išsitraukus ar nuėmus nuo drabužių nieko blogo nenutikdavo.
„Tačiau, viena įsisegusi erkė buvo lemiama. Tą patį vakarą aš ją išsitraukiau, o už poros dienų man pradėjo skaudėti galvą, laužyti kaulus, kilo ir leidosi nuolat temperatūra. Savaitę laiko pragulėjau savo kambaryje, galvojau, kad užklupo tiesiog gripas. Po ilgos savaitės gulėjimo lovoje turėjau atsikelti, nes reikėjo vykti į vieną renginį, tačiau supratau, kad nieko negaliu padaryti, nes silpna“, – pasakoja Vita.
Nuvykus į Nidos skubios medicinos pagalbos priimamąjį, V. M. Murėnaitei buvo atlikti kraujo tyrimai, kurie parodė, jog kraujyje visai nebėra kūnelių, kurie gali kovoti su uždegimu. Dėl šios priežasties vilnietė buvo išgabenta į Klaipėdos ligoninės infekcinį skyrių.
Pragulėjusi keturias dienas jai gydytojai pasakė, kad ją užklupo vasaros gripas, kuris dažniausiai būna aktyvus rugpjūčio mėnesį. Porą dienų Vitai buvo lašinama lašelinė, o visai netrukus ji buvo paleista važiuoti gydytis atgal į namus:
„Kadangi buvo šventinės dienos ir nebuvo daugumos gydytojų, man prieš išvykstant iš ligoninės parekomendavo dėl viso pikto pasidaryti savo šeimos klinikoje tyrimą dėl erkinio encefalito, kadangi buvau pasakojusi, kas nutiko.
Grįžusi į Vilnių pasidariau rekomenduotus tyrimus ir po poros dienų man paskambino gydytoja, kuri pranešė, kad kuo greičiau turiu gultis į infekcinę ligoninę Žveryne, nes tyrimas – teigiamas.“
Mėnuo ligoninėje
Pašnekovė pasakoja, kad būtent šioje ligoninėje ir praleido vieną sudėtingiausių etapų savo gyvenime. Vos tik atvykusi ji turėjo iškęsti itin skausmingą procedūrą – nugaros smegenų kanalo punkciją, kuri tik dar kartą patvirtino, jog Vita serga erkiniu encefalitu.
„Gulėti ligoninėje teko apie mėnesį. Visas laikotarpis buvo gausus įvairiausių pakilimų ir nesėkmių, kurios tik įrodė, kad liga iš tiesų pasižymi dviejomis bangomis. Su pirmąja susidūriau dar tada, kai buvau darbe ir gulėjau savo kambariuke.
Grįžus į Vilnių jautėsi pagerėjimas, buvau net ir su draugais nuvykusi į sodybą, kepėme skanų maistą, kūrenom laužą, juokavome ir viskas užsimiršo. Tačiau po kelių dienų smogė antroji banga, kuri ir tęsėsi visą mėnesį, kol gulėjau ligoninėje“, – sako knygos „Kaip per sviestą“ autorė.
Besigydant ligoninėje teko taikstytis ir su pačiais nemaloniausiais simptomais – rankų drebuliu, galvos skausmu, kūno nutirpimu:
„Buvo labai sunku gyventi su šiais skausmais. Net nebūčiau pagalvojusi, kad toks mažas gyvūnėlis gali tiek daug žalos pridaryti. Buvo nutikę net ir taip, kad einant ligoninėje man nutirpo pusė kūno ir kritau nuo laiptų“, – priduria ji.
Pasiteiravus, kaip atrodė gydymas ligoninėje, Vita teigia, kad specialių vaistų, kurie padėtų pasveikti kuo greičiau nuo erkinio encefalito nėra:
„Tris kartus per dieną – pusryčius, pietus ir vakarienę buvo lašinamos lašelinės, duodami nuskausminamieji vaistai, kurie padėdavo šiek tiek prislopinti užeinančias skausmo bangas. Kartais būdavo ir taip, kad guli, verki ir kankiniesi, nes niekas nepadeda, nes ilgą laiką vartojant nuskausminamuosius, kūnas prie jų įgauna atsparumą ir tenka vartoti vis stipresnius.“
Išlikę simptomai iki šių dienų
Po ilgo mėnesio, kurį teko praleisti ligoninėje, kuomet jau buvo išleidžiama tolia gydytis į namus, V. M. Murėnaitė sužinojo, kad serga ir Laimo liga. Tokia naujiena tik dar labiau apsunkino reabilitacijos kelią.
„Prieš išvykstant į namus man išrašė dar apie dvi savaites gerti antibiotikus dėl Laimo ligos. Buvo sunku labai atsitiesti, kadangi pragulėjus mėnesį laiko ligoninėje, kur beveik nieko nevalgiau, gėriau labai daug vaistų sunku susitvarkyti buvo ne tik su nuotaikų kaitomis ir pervargimu, tačiau ir atstatyti nusilpusius raumenis.
Daug ko negalėjau pakelti, suspausti. Atvykus į reabilitaciją turėjau atlikti tam tikrus testukus, kad gydytojai galėtų įsitikinti, ką galiu padaryti, ko ne, susidūriau su labai nuviliančiu rezultatu“, – sako Vita.
Vis dėlto, net ir atsistačius po reabilitacijos ant kojų, jauna moteris iki pat šių dienų vis dar tebesusiduria su liekamaisiais erkinio encefalito simptomais, kurie vis primena apie šią baisią ligą. Vita pasakoja, kad praėjusią savaitę kaip tik kreipėsi į neurologę, kadangi jai atrodo, jog liekamieji reiškiniai vis labiau stiprėja dėl kasdienybėje patiriamo streso, nuovargio ar prasto miego.
„Kartais vis dažniau pasirodo rankų drebulys, kuris kankino mane gulint ligoninėje, atsiranda iš niekur nieko kaulų skausmai, kuomet juos taip tempia, kad atrodo, jog nieko nedarydamas sugebėjai persidirbti.
Gydytojai mane įspėjo, kad šios ligos reiškiniai gali likti iki pat gyvenimo galo, tad todėl ir būtina, įvertinus situaciją ir pasvėrus, kiek skaudžiai gali kainuoti tokia liga, laiko nuo jos pasiskiepyti“, – įspėja ji.
Paklausus, ar savo artimoje aplinkoje jai yra tekę susidurti su panašia skaudžia patirtimi, Vita prasitaria, kad žino vos tik vieną atvejį, tačiau visi kiti likę jos draugai ir artimieji yra pasimokę iš jos situacijos ir šiuo metu pasiskiepiję.
„Kai gulėjau ligoninėje, į palatą atveždavo žmones, kurie taip pat sirgo erkiniu encefalitu, tad teko pamatyti, kaip baisiai gali baigtis ši liga. Būdavo tokių, kuriuos atveždavo nebekalbančius, nebevaikštančius.
Net ir nežinodama, kokia liga sergu, jau pirmosios bangos metu aš pradėjau save gydyti, stiprinti, tačiau teko susidurti su žmonėmis, kurie net ir antrosios bangos metu nekreipė į savo savijautą jokio dėmesio.
Panašiai buvo ir su palatoje gulėjusia vyresnio amžiaus moterimi, kuri laukė tiek, kad patekusi į ligoninę ji jau buvo kaip daržovė, jeigu galima taip sakyti. Visai nevaikščiojo, nekalbėjo, nebegalėjo skaityti, nes jos smegenys jau buvo pažeistos pilnai. Tokių variantų teko matyti ne vieną“, – dalinasi situacijomis, kurias teko matyti savo pačios akimis.
Be to, pašnekovė taip pat primena, kad nuo erkės įkandimo skaudžiai apsirgti gali mylimi augintiniai. Taip praėjusią vasarą nutiko ir jos šuniui, kuris iš guvaus ir žaismingo augintinio per dieną pasikeitė neatpažįstamai.
„Net ir kiekvieną dieną duodant tabletes nuo erkių, purškiant įvairiausius tepaliukus, apžiūrint nepavyko to išvengti. Pastebėjusi, kad per vieną dieną mano linksmas šuniukas labai pasikeitė, nedelsiant nuvežiau atlikti tyrimų, kuriuos atlikus ir paaiškėjo, kad visko kaltininkė yra erkė. Šie vabalai, iš tiesų, yra žiaurūs žudikai“, – perspėja Vita.
Dabar įgavusi visam gyvenimui imunitetą nuo erkinio encefalito ir susidūrusi su šia liga akis į akį, jauna moteris perspėja laiką leidžiančius gamtoje ir ne tik, būti atsargiems ir būtinai suskubti pasirūpinti savo saugumu. Baigdama pokalbį ji priduria:
„Prasirgus šia liga, bent jau tiek ji man padovanojo, kad nereikės iš naujo vargti ir patirti ją iš naujo. Tik nuo Laimo ligos niekaip neįmanoma apsisaugoti, nes net ir prasirgusi aš jai imuniteto neįgavau ir šiemet galiu vėl iš naujo ja susirgti.“
