Klastinga liga nesirenka aukų – jomis tampa vos metukų ar dvejų sulaukę mažyliai arba jaunystės saulėtekio skubėję pasitikti abiturientai. Į peršalimo simptomus panašus susirgimas gali baigtis greita mirtimi ir kartais net pati pažangiausia medicina tampa bejėgė prieš meninigokokinę infekciją.
Visuomenę sukrėtė dar vienas ūmios vaiko mirties atvejis – Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje šią savaitę nuo meningokokinės infekcijos mirė vienerių metų ir mėnesio amžiaus berniukas, tą naujienų agentūrai BNS patvirtino ligoninės ryšių su visuomene atstovė Jolanta Normantienė. Anot jos, pirmadienio rytą, prieš 8 val., į gydymo įstaigą atvežtas vaikas mirė po trijų valandų.
Gyvybė gali užgesti per porą valandų
Rugsėjo pradžioje skaudi tragedija palietė dar vieną Lietuvos šeima – dviejų metų nesulaukusio vaiko gyvybė ligoninėje užgeso praėjus vos kelioms valandoms nuo atvykimo. Jam diagnozuotas žaibinis meningokokas. Medikų teigimu, vaikas į jų rankas pateko būdamas labai sunkios būklės, o pati infekcija išplito organizme stebėtinai greitai.
Simptomai vaikui atsirado 12 valandų prieš atvykstant į ligoninę, tačiau tėvai neįtarė, kad tai būtent šios pavojingos ligos ženklai, medikams mažylio išgelbėti nepavyko.
Birželio mėnesį medikams nebepavyko išgelbėti trejų metų mergaitės iš Garliavos. Į vaikų intensyvios terapijos skyrių patekusi trejų su puse metų mergaitė buvo labai sunkios būkles ir medikai nebespėjo išgelbėti jos gyvybės.
Infekcija pasiglemžė medicinos studentės gyvybę
Šių metų rugpjūtį paslaptinga liga pasiglemžė 23 metų VU Medicinos fakulteto studentės gyvybę. Mergina pasijuto blogai sugrįžusi iš atostogų Maltoje. Ji kreipėsi į medikus, deja, šių pastangos išgelbėti jaunos merginos gyvybę buvo bevaisės.
Medikų teigimu, studentė atvyko į gydymo įstaigą būdama labai silpna, tokio žemo leukocitų kiekio kraujyje medikams nebuvo tekę matyti, mat jų skaičius nesiekė net žemiausios būtinos normos, kad organizmas galėtų funkcionuoti. Merginą gydę medikai pasakojo, kad jos būklė blogėja tiesiog akyse. Nors nuo išsamesnių komentarų, kur medicinos studentė galėjo užsikrėsti mirtina infekcija, medikai susilaikė, viena iš versijų, kad tai galėjo nutikti kelionės į Maltą metu.
Metai, pažymėti abiturientų mirtimis
Praėjusias metais itin plačiai nuskambėjo gedulinga žinia iš prie Vilniaus esančių Grigiškių „Šviesos“ gimnazijos. Likus kelioms dienoms iki tradicinio abiturientų šimtadienio, staiga mirė dvyliktokė Marta K. (18 m.). Medikai patvirtino, kad merginą pražudė meningokokinė infekcija.
Planuotos šventės nuotaikas aptemdė gedulas... Liga abiturientę pakirto žaibiškai. Vieną dieną ji sunegalavo, o ketvirtą ligos dieną merginos gyvybė užgeso. Iš pradžių atrodė, kad Marta tik įprastai peršalusi: vos pradėjusi karščiuoti, mergina nebeišėjo iš namų, nors tądien šios vienos iš gabiausių gimnazijos abiturienčių laukta matematikos olimpiadoje. Ligonę kamavo stiprūs galvos skausmai, skaudėjo gerklę. Vėliau prasidėjo pykinimas, viduriavimas, kūną pradėjo berti rausvomis dėmelėmis. Trečią ligos dieną kūnas buvo sėte nusėtas tokių dėmelių. Tada suskubta į ligoninę, bet... pavėluota. Medikams nepavyko išgelbėti Grigiškių gimnazijos pasididžiavimo, nes infekcija išplito žaibiškai.
Dar viena praėjusių metų tragedija: meningokokinė infekcija Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos moksleivį Igną įveikė mažiau nei per parą. Vienos dienos rytą paauglys tėvams pranešė karščiuojantis ir skundėsi, kad jam gelia kaulus, todėl neis į mokyklą. Į žinią sureaguota tinkamai: buvo iškviesta šeimos gydytoja – ji Igną apžiūrėjo apie pietus.
Medikė, neįtarusi klastingos ligos, rekomendavo gerti vaistus nuo temperatūros ir skausmo, o kitą dieną, atėjus į polikliniką, pasidaryti šlapimo ir kraujo tyrimus. Paauglys kantriai laukė rytdienos, iš lovos nelipo, o vakare jo tėtis pastebėjo, kad sūnus jaučiasi visai prastai, sunkiai kvėpuoja, dūsta, be to, visas jo kūnas buvo išbertas rausvomis dėmelėmis. Pagalba ligoniui neatidėliota – tėvai skubiai iškvietė greitosios pagalbos medikus. Paaiškėjo, kad gydytojų pastangos pralaimėjo prieš ligonį žaibiškai sunaikinusią meningokokinę infekciją – Ignas, gelbėtas kelias valandas, mirė.
Sergamumas meningokokine infekcija auga
Meningokokinė infekcija – ūmi užkrečiamoji liga, pasireiškianti karščiavimu, galvos ir raumenų skausmais, galimas kaklo raumenų stingimas, atsiradęs dėl raumenų įtempimo, vėmimas, odos bėrimas.
Infekcijos šaltiniu gali būti meningokokine infekcija užsikrėtę arba sveiki žmonės, kurių nosiaryklėje yra meningokokinės infekcijos sukėlėjų. Ši infekcija perduodama oro lašeliniu būdu.
Medikų teigimu, Lietuvoje ir kitose šalyse sergamumas invazinėmis meningokokinės infekcijos formomis yra nuolatinė problema, kartais pasireiškianti itin skaudžiomis pasekmėmis. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 2008 metais Europos Sąjungos šalyse diagnozuoti 5 043 invazinės meningokokinės infekcijos atvejai, vidutinis sergamumo rodiklis šalyse buvo 0,93 atvejo 100 tūkst. gyventojų, didžiausi sergamumo rodikliai nustatyti Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Meningokokinės infekcijos sukėlėjas (Neisseria meningitidis) kartu su pneumokokinės infekcijos (Streptococcus pneumoniae) ir B tipo Haemophilus influenzae infekcijos sukėlėjais – viena pagrindinių bakterinių meningitų priežasčių. Infekcijos šaltinis – sergantis žmogus ar bakterijų nešiotojas. Yra keletas meningokokų serologinių grupių, bet daugiausia susirgimus sukelia trijų serogrupių meningokokai – A, B ir C.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per devynis šių metų mėnesius visoje Lietuvoje jau užregistruoti 67 meningokokinės infekcijos atvejai. Per visus praėjusius metus ši liga nustatyta 65 žmonėms.
Prevencinės priemonės
Kaip ir kitų užkrečiamųjų ligų atvejais patartina vengti kontakto su kvėpavimo takų sekretais, išsiskiriančiais kosint, čiaudint. Ligonį izoliuoti (iki 24 val. nuo antibakterinio gydymo pradžios); sukėlėjas greitai žūsta aplinkoje, todėl patalpų dezinfekuoti nereikia; rekomenduojama drėgnuoju būdu valyti ligonio kvėpavimo takų sekretais suterštus paviršius, vėdinti patalpas; skubiai išaiškinti artimą kontaktą su ligoniu turėjusis asmenis (ypač šeimos narius, asmenis su kuriais ligonis bučiavosi ir pan.); artimą kontaktą turėjusiems asmenims skirti chemioprofilaktiką antibakteriniais vaistais, stebėti jų sveikatą 10 dienų.
