Vietoj paskaitų auditorijose – teismo salė. Taip šį rytą pradėjo penki Klaipėdos universiteto dėstytojai, dar trys į posėdį neatvyko. O tokio susitikimo priežastis – 32-ejų studento iš Indijos skundas. Pernai Klaipėdoje baigęs verslo vadybos magistro studijas ir atsiėmęs diplomą, dabar indas reikalauja kone 5 tūkst. eurų už neva nekokybišką mokslą.
„Ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl įmokų, sumokėtų už studijas Klaipėdos universitete, grąžinimo, jis teigia, kad universiteto suteiktos paslaugos buvo nekokybiškos, t.y. dėstytojų anglų kalbos žinojimo lygis buvo žemas, kai kurie anglų kalbos iš viso nemokėjo, neteikė studentui paskaitų medžiagos, neaiškiai buvo organizuojami egzaminai ir atsiskaitymai“, – sako teismo atstovė Olga Sadovskaja.
Dėstytojai, pirmą kartą atidūrę teisme, šokiruoti: per dvejus studijų metus indas niekam neišsakė jokių priekaištų dėl mokslo kokybės, džiaugėsi būdamas Lietuvoje ir ypač gautu diplomu.
„Jis neišsiskyrė iš kitų labai studentų, pradžioj gal buvo, jeigu žiūrėsim pagal vertinimus, buvo šiek tiek daugiau dirbo ir geriau atlikinėjo užduotis, po to antro semestro metu jis buvo išvykęs į Erasmus praktiką Suomijoje, grįžo po praktikos, toliau tęsė studijas, gal ten toliau jam jau sekėsi sunkiau“,– sako Vadybos katedros vedėjas Rimantas Stašys.
Kadangi skunde indas nurodo, kad pažymiai jam buvo rašomi net neatliekant darbų, dėstytojai teisme turės įrodinėti, kaip indą egzaminavo, kokius rašto darbus jam skyrė ir kad moka angliškai: ne vienas jų skaito paskaitas užsienio universitetuose. Tiesa, dėstytojams įrodyti, kaip ir kiek dirbo su indu, bus sunku – neišlikę beveik jokių atsiskaitymo darbų.
„Praeina beveik metai ir sako, žinot, prieš trejus metus tu dėstei ten tokį ir tokį dalyką, o gal tu vieno iš dešimties savarankiškų darbų užduotį, kaip aš ją atlikau, gali pateikti, ar ne, tai iš tikrųjų stebina tas momentas, kai buvo pareikštos pretenzijos dėl kokybės“, – sako ekonomikos katedros docentė Daiva Labanauskaitė.
Tačiau greičiausiai indo pykčio priežastis – ne mokslo kokybė, juolab, kad čia jam jau buvo antras magistras, įgytas Europoje – jis norėjo likti Lietuvoje ir po studijų, net ieškojo kelių tapti dėstytoju, pasiėmęs diplomą dar pusmetį gyveno universiteto bendrabutyje.
„Jam viza baigėsi gruodžio 30-31, į teismą ieškinys irgi tom dienom – 30 paduotas buvo. Jis manė, kad tuo pagrindu, kad čia pradėta teisminė byla, jam pratęs vizą“, – sako universuteto atstovė Irena Jermolajeva.
Šiandien indas teisme nepasirodė, atsiuntė prašymą procesą atidėti, mat nespėjo susitvarkyti vizos reikalų, nors į Lietuvą skridęs ne kartą ir procedūras žino.
„Jis teigia esąs apgaudinėjamas, kad niekas jam čia nepadeda, negelbėja, kad jis eis Indijoj prie Lietuvos ambasados, ten bus, badaus, taip sieks teisybės“, – sako O. Sadovskaja.
Klaipėdos universitete studijuoja 200 studentų iš užsienio, pusė jų iš Indijos, Pakistano, užsienio studentai čia mokosi jau dešimtmetį, tačiau tokia situacija – pirmoji. Lietuvoje tokių bylų nebuvę, bet užsienio universitetuose tokia praktika pasitaiko – trečiųjų šalių piliečiai bet kokia kaina siekia likti Europoje. Tikimasi, kad balandį, kitame teismo posėdyje, dalyvaus ir pats indas.
Istorijos pradžia - TV3 reportaže: