Pajūrio viešbučių ir turizmo agentūrų vadovai tikina šaltuoju metų sezonu vos suduriantys galą su galu ir prašo Klaipėdos miesto paramos.
Tiek verslininkai, tiek Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai kaltina Klaipėdos vadovus neveiklumu ir atsainiu požiūriu į turizmą. Esą dėl tokios pozicijos užsienio šalių turizmo agentūros neįtraukia Lietuvos uostamiesčio į 2009-2010 metų maršrutus. Klaipėda tapo nepasiekiama nei geležinkeliu, nei oro transportu, nes į Palangos oro uostą neatskrenda nė vienas lėktuvas iš Vokietijos. O juk šios šalies turistai iki šiol Klaipėdą lankė gausiausiai.
Dėl nepatogaus susisiekimo, kai Klaipėdą galima pasiekti tik iš Rygos oro uosto, kelionių operatoriai Vokietijos ir kitų šalių turistams pradėjo siūlyti Šiaulius, nes šis miestas - arčiau Rygos.
Verslininkų teigimu, mieste trūksta renginių, kuriuos būtų galima siūlyti užsieniečiams, o didžiausi šiais metais vyksiantys renginiai, kartu su Jūros švente vyksianti tarptautinė burlaivių regata bei „Europeada“, rengiami liepos mėnesį, kuomet miesto viešbučiams, restoranams ir taip yra pelningas sezonas.
Tuo tarpu rudenį ir žiemą miestas merdi. Jame trūksta pramogų bei įvairių kultūrinių renginių, dėl kurių į miestą poilsiautojai važiuotų ne tik vasarą, bet ir kitais metų laikais.
Be to, pasigesta aktyvesnio Klaipėdos miesto ir viso Vakarų Lietuvos regiono lankytinų vietų reklamavimo kaimyninėse valstybėse.
Mažėja renginių
Pasak viešbučio „Europa Royale“ direktorės Renatos Stankevičienės, per pirmą šių metų mėnesį jos vadovaujamos apgyvendinimo įstaigos užimtumas nukrito apie 20 proc.
„Tokio pat nuosmukio tikimės ir per visus 2009 metus, - LŽ sakė verslininkė. - Mūsų manymu, reikalingi ryžtingi žingsniai, kad Klaipėda neišnyktų iš turizmo žemėlapio. Tačiau pabendravusi su miesto vadovais pasibaisėjau jų požiūriu į turizmo plėtrą uostamiestyje. Visi viešbučiai savo veiklą planuoja atsižvelgdami į mieste vykstančius renginius. Tačiau tik visai neseniai sužinojome, kad šiemet nebus iki šiol miestą garsinusio Pilies džiazo festivalio. Miesto savivaldybės atstovai tyli ir nenori mums pateikti informacijos apie veiksmų planą, kurio ketinama imtis, kad turistai į Klaipėdą atvažiuotų ne tik vasarą, bet ir kitais mėnesiais.“
Netoli kruizinių laivų terminalo du viešbučius valdančios bendrovės „Baltijos dorė“ direktorius Edmundas Narvilas tikino, kad dėl klientų stygiaus jau atleidęs 20 vieno viešbučio darbuotojų.
„Mano nuomone, turizmas ir iš šios verslo šakos gaunamos pajamos miesto vadovams visai nerūpi, - piktinosi E.Narvilas. - Druskininkai turi savo sanatorijas ir vandens parką, Vilnius - atraktyvų senamiestį ir gausybę renginių. Šiauliuose ir Panevėžyje stovi naujos arenos, o Klaipėdoje jos dar nėra. Be to, baigia griūti Dramos teatras.“
E.Narvilo manymu, Klaipėda turėtų aktyviau bendradarbiauti su kitomis regiono savivaldybėmis, kad užsienio turistai iš naujo atrastų Lietuvos pajūrį.
Nori lengvatų
Verslininkai taip pat prašo koreguoti nekilnojamojo turto mokesčio, kuris patenka į miesto biudžetą, dydžius. Vieno didžiausių Lietuvoje viešbučio „Klaipėda“ valdybos nario Rimanto Jasiukėno teigimu, šiemet šis viešbutis planuoja 6 mln. litų apyvartą, tačiau savivaldybei teks sumokėti net 600 tūkst. litų nekilnojamojo turto mokesčio.
„Aš suprantu, kad savivaldybė savo biudžetą turi surinkti, tačiau iš ko besurinks, jei visi bankrutuosime? - skundėsi verslininkas. - Šiuo metu turto vertė yra kritusi, būtų racionalu šiek tiek sumažinti ir turto mokestį.“
Savo ruožtu miesto meras Rimantas Taraškevičius tikina, kad Seimo patvirtintame šių metų Klaipėdos miesto savivaldybės pajamų plane yra numatyti 26 mln. litų, kurie turi patekti į Klaipėdos biudžetą iš nekilnojamojo turto mokesčio. Be to, nuo sausio mėnesio pakėlus algas tarnautojams ir mokytojams, papildomai reikia surasti apie 11 mln. litų. Šių pinigų iš valstybės biudžeto esą negauta.
Mindaugas Milinis
