Klaipėda lyg ir gali būti vadinama liberalų citadele. Merą liberalą Eugenijų Gentvilą čia kitados keitė dabartinės Liberalų ir Centro Sąjungos (LiCS) atstovas Rimantas Taraškevičius. Pastarąjį, poste išbuvusį ne vieną kadenciją, draugiškai priimdamas į koaliciją pakeitė Liberalų Sąjūdžio (LS) deleguotas Vytautas Grubliauskas. Tiesa, yra išlygų.
Liberalcentristai - nomenklatūra
Vienoje iš uostamiesčio kavinių kalbintas žurnalistas, vietinio politinio gyvenimo aktyvus dalyvis ir stebėtojas Linas Poška tokiam verdiktui iš principo pritaria.
Aiškindamas stiprias liberalcentristų pozicijas L. Poška pastebi, kad uostamiestyje ši partija „funkciškai užima socdemų vietą“. Paklaustas, ar tai reiškia, kad šiame mieste pokomunistinės nomenklatūros pozicijas perėmė į LiCS susibūrę veikėjai, L. Poška tai neigia, tačiau patvirtina kai kuriuos atitikimus. „Net buvęs meras Taraškevičius valingai ar nevalingai kartojo prezidento Algirdo Mykolo Brazausko laikyseną. Statybininkas, mėgo fotografuotis su šalmu. Tik dvidešimčia metų jaunesnis, modernesnis, greitesnis”, - sakė L. Poška.
Pati Lietuvos socialdemokratų partija uostamiestyje, panašu, yra pakankamai pakrikusi. Pakanka paminėti, jog partijos rinkiminio sąrašo lyderis, balotiruojantis į mesto tarybą, net nebuvo partijos narys. Šiaip – milijonierius panūdo pabūti socdemų sąrašo viršuje, o neturėdami ko siūlyti socdemai mielai sutiko.
LS, pasak L. Poškos, užima liberalią nišą, o Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai niekada didele jėga nepasižymėjo. „Miestas visada buvo liberalus. Paskutinį kartą konservatoriai čia valdė 1995 metais, kai turėjo savo merą ir jis buvo ko gero prasčiausias meras per visą pokarinę Klaipėdos istoriją. Ne todėl, kad būtų labai nedoras, o todėl, kad buvo visiškai neadekvatus. Visiškai nesigaudė, kur jis atėjo ir tuo naudojosi kiti nedori žmonės“, - sakė jis portalui „Balsas.lt“.
„Gelbėtojams“ sunku
Partijoms „gelbėtojams“ municipaliniame lygyje irgi nelabai sekasi. Artūro Paulausko vadovaujamai Naujajai Sąjungai tik kartą buvo atstovaujama Klaipėdos miesto taryboje - nuo 2000 iki 2003 metų pavasario, kai jai čia dirigavo Antanas Bosas, vėliau perėjęs į Darbo partiją ir jau šiai partijai padėjęs šiek tiek atkusti, tačiau ne tiek, kad ji įgytų rimtą įtaką.
Rolando Pakso vadovaujamos Tvarkos ir teisingumo partijos pasekėjų „horoskopą“ L. Poška apibūdina kaip pigų ir paprastą būdą ateiti valdžion ir mesti partiją.
„Antai 2007-2011 kadencijoje „paksinių” išrinko keturis ir iš jų partijoje liko 1. Kiekvieniems rinkimams jie surenka atsitiktinę šutvę arba „task force“, iš malūnsparnio išlipa „vilties prezidentas“ R. Paksas , jo pagalba susirenkamas kuklus kiekis balsų dviem-keturiems mandatams, o paskui išsilakstoma. Tai arkliukas ateiti į valdžią ir tiek“, - pastebėjo L. Poška.
Nacionaliniuose rinkimuose - kitaip
Vis dėlto, liberali Klaipėda yra tik sąlygiškai. „Kai renkamas prezidentas, čia visą laiką balsuota prieš Valdą Adamkų – arba už A. Paulauską, arba už K. Prunskienę. Municipaliniuose rinkimuose balsuojama už administracinę komandą“, - pabrėžia L. Poška.
Čia pat jis pastebi, kad nežinia kaip seksis administruoti klaipėdiečių švelniai „Kongu“ vadinamam merui V. Grubliauskui. „Dalis miesto valdininkijos gan greitai nusiteikė prieš jį, o ir „geografiškai“ administracija dabar atskirta nuo politinės valdžios, kuri iš senojo savivaldybės pastato persikėlė į buvusią apskrities administracijos viršininko rezidenciją“, - pabrėžia pašnekovas.
Rinkimai į Seimą, būtent į atsilaisvinusią V,. Grubliausko vietą, buvo palankūs Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovui, paveldosaugininkui Nagliui Puteikiui. Du kartus procedūrinėmis manipuliacijomis iš partijos pirmininko rinkimų išbrauktam politikui, kuris nevengia gadinti nervus premjerui ir TS-LKD lyderiui Andriui Kubilui, partijos vadovybė šįkart reiškė paramą. Tai savaip suprantama, nes ignoruoti jo populiarumo matyt nebegalėta.
Absorbuoja marginalus
Pabrėždamas, kad tradicinio TS-LKD elektorato uostamiestyje niekada nebuvo daug, L. Poška teigia, kad N. Puteikis susirenka visai kitokio tipo rinkėjų balsus. Anot jo, mieste neatsitiktinai nieko negauna Algirdo Paleckio ar Mindaugo Murzos tipo radikalai. „Naglis atlieka kilnų darbą, absorbuodamas tuos visus mėnesienos veikiamus. Kartu jis kelia problemų ir R. Paksui, ir DP, kurių elektoratą irgi suvalgo. Geras žmogus, kovoja prieš visus už teisybę – toks įvaizdis“, - aiškino L. Poška.
N. Puteikis savo rinkiminėje kampanijoje, kaip ir savivaldos rinkimų metu, akcentavo kovą su korupcija, paveldo naikinimu ir gan intensyviai, kartu su Rusų aljansu, eksploatavo kovą su šiukšlių deginimu. Oponentai teigė, kad taip jis norom ar nenorom tarnauja Rusijos energetinėms monopolijoms.
Kitas klausimas, kurį kėlė oponentai – aktyvi ir, esą, brangiai kainavusi N. Puteikio rinkimų kampanija. Šnabždėta, kad ji galėjusi atsieiti virš 160 000 litų.
Oponentų šmeižtai?
Pats N. Puteikis, kuriam nušluoti oponentus nesutrukdė nė priminti girti nuotykiai Klaipėdos policijos nuovadoje prieš keletą metų, niršta dėl tokių kalbų.
„Apibendrintai – išlaidos yra tokios: išorinė reklama (plakatai stotelėse) – 33 tūkst. Lt Didysis plakatas 4 ant 6 metrų (ant būstinės, o vėliau - ant kito pastato prie perkėlos į Smiltynę) – apie 2 tūkst. Lt;
Reklama laikraščiuose „Vakarų Ekspresas“, „Klaipėda“ ir „15 min. Klaipėda“ - 3 padėkos po pirmo ir 3 padėkos po antro turo - 11 tūkst. Lt; Pagrindinė dalomoji medžiaga su nuotraukų darymu, dizainu, maketavimu, spausdinimu ir platinimu, tame tarpe pagrindinės išlaidos - laiško su voku 21 tūkst. egzempliorių, ir atvirlaiškis tokiu pačiu tiražu– apie 30-35 tūkst. Lt (dar ne visas sąskaitas gavome); ir kitos smulkesnės išlaidos. Šį kartą į TV, radiją ir internetą neinvestavome, nes rinkimai vyko tik trečdalyje Klaipėdos miesto, todėl būtų pernelyg prabangu investuoti į trečdalį Lietuvos“ , - atkerta jis.
Jis pats negaili kritikos liberalams ir liberalcentristams, kuriuos apibendrintai pravardžiuoja „libais“ bei asmeniškai L. Poškai. „Iš dalies anksčiau liberalcentrsistai užstodavo socdemus, bet dėl to, kad jie buvo valdžios partija keliolika metų - visi piniginiai resursai pas juos buvo, o socdemų vadai tiems patiems Rotary klubams priklausė - todėl sugyveno, nesiėdė, nekonkuravo, todėl laimėdavo stipresni. Poška pats prie to prisidėjo, nes jis yra libcentristų rinkimų štabo nuolatinis vadovo pavaduotojas. Dėl marginalų - jis pats kilęs iš kultūrininkų, todėl taip nepakenčia piketų prieš paveldo griovimą. Ar gali marginalai rinkti šį mitingą gindami paveldą? Aš tuos mitingus organizuodavau, o tokie kultūros ir paveldo buvę gerbėjai kaip Poška pasakoja, kad aš esu marginalų vadas? Svieto pabaiga ir asmeniškumai“, - piktinasi jis.
Kartu N. Puteikis pabrėžia savo oponento antrajame ture Aloyzo Každailevičiaus štabo ir LSDP europietiškumą ir korektišką laikyseną. „Kas nustebino gerąja to žodžio prasme - jie kovojo korektiškai, iš esmės be įstatymų pažeidimų, be pilkojo ir juodojo „pijaro“ (kas Klaipėdoje yra visiška naujiena), šiuo požiūriu Klaipėdos socdemai pasirodė kaip europietiškos kultūros partija. Be to, netikėta ir tai, kad rinkimų antrajame ture nebuvo „libų“. Už pinigus buvo žinaisklaidoje dirbtinai suformuotas įspūdis, kad Klaipėda - tai libų tvirtovė, nors juos mes du kartus triuškinamai įveikėme 2008 m. Seimo rinkimuose 2009 rinkimuose į Europos parlamentą. Šį kartą liberalai užmigo ant savivaldos pergalės laurų ir labai netikėtai politologams, gyventojams ir ypač abiejų rūšių libams, į antrą turą išėjo LSDP, kuri iki šiol buvo visiškai užgožta geriau organizuotų libcentristų“, - sakė politikas.
N. Puteikis patvirtino TS-LKD Seimo frakcijoje sklandančias kalbas, kad „Puteikiui atėjus į Seimą – liūdna nebus“: „Kai tik gimtoji frakcija bandys stumti alkohoilio reklamos atlaisvinimo pretekstu švietimo, gydymo įstaigose ir net ant ... pašto ženklų (o tokį projektą įregistravo tarpfrakcijinė grupė), sukelsiu prieš šiuos iniciatorius-marginalus visus Seimo inteligentus. Ir panašiai elgsiuos panašiose situacijose - nuobodu nebus nei tokioms tarpfrakcijinėms lobistų-seimūnų grupėms, nei jums , žurnalistams-politologams.”
N. Puteikis: kaltinimai nepagrįsti (17.34)
N. Puteikis, perskaitęs „Balsas.lt” publikaciją” skubiai kategoriškai atmetė teiginius patarnavimo Rusijos dujų monopolijoms ir teigia, kad jo kova nukreipta tik prieš konkretų šiukšlių deginimo projektą. „Panagrinėkim kas kam tarnauja. Klaipėdos libcentristai stumia neva suomių firmos „Fortum“ projektą, pagal kurį bus deginama pusė nerūšiuotų šiukšlių. Tam reikia „Gazpromo“ dujų. Aš nuolat siūlau alternatyvą – kūrenti tik medieną ir biokurą, kaip kad iš „Fortumo“ išsireikalavo estai Piarnu mieste. Bet Klaipėdos libcentristai ir „Fortum“ atkaklūs – jie būtinai nori deginti NERŪŠIUOTAS šiukšles (pusė šiukšlių kiekio) ir būtinai MAŽESNĖJE nei ES temperatūroje (tada nesudega dioksinai ir furanai – nuodingos medžiagos, kurios išsiskiria deginant baltą popierių ir baltą plastmasę – nes jų ganybai naudojamas chloras). Todėl ir priešinuosi ir prašau , kad būtų Estijos variantas - kūrenkime tik biokurą – nei nuodinga, ir „Gazpromo“ dujų nereikės.
------
Mandatų Klaipėdos mieste, paskutiniuosiuose savivaldos rinkimuose, laimėjo: Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – 7, TS-LKD – 5, Liberalų ir centro sąjunga – 5, Lietuvos socialdemokratų partija – 3, Rusų aljansas – 3, „Tvarka ir teisingumas“ – 3, Darbo partija – 3, Lietuvos rusų sąjunga – 2.
L. Poška tai neigia." Tačiau sutinka, kad stilistinio panašumo esama. „Net buvęs meras Taraškevičius valingai ar nevalingai kartojo prezidento Algirdo Mykolo Brazausko laikyseną. Statybininkas, mėgo fotografuotis su šalmu. Tik dvidešimčia metų jaunesnis, modernesnis, greitesnis”, - sakė L. Poška.
