liberalcentristai

.Rita ŽADEIKYTĖ Pirmadienį Šiaulių liberalų ir centro sąjungos pirmininko postą ir partiją paliko Tarybos narys Gintaras Karalevičius. Iš partijos frakcijos traukiasi ir eksmeras Genadijus Mikšys. Liberalcentristų frakcijos miesto Taryboje nebelieka. „Dirbsiu su tais, kuriais pasitikiu“ Atsistatydinimo pareiškimą G. Karalevičius padėjo Liberalų ir centro sąjungos Šiaulių skyriaus tarybos posėdyje. „Noriu dirbti su tais žmonėmis, kuriais pasitikiu“, – paaiškino G. Karalevičius.

Trečiadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) panaikino į Seimo narius kandidatuojančių dviejų Kauno politikų – liberalcentristo Roberto Stanionio ir konservatoriaus Vyganto Gudėno teisinę neliečiamybę. Abu kauniečiai, skirtingu laiku ėję savivaldybės administracijos direktorių pareigas, teisinės neliečiamybės neteks spalio 15 dieną. Kauniečiai gali būti siejami su abejonių teisėsaugininkams sukėlusiu butų pirkimu biudžeto lėšomis.

Kaip ir ankstesniuose Seimo rinkimuose seksualinių mažumų portalas GayLine.lt, kartu su Tolerantiškojo jaunimo asociacija, daugiausia pasisako už Lietuvos socialdemokratų partijos politikus.

Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininkas Algis Čaplikas pareiškia, kad LiCS nepritaria Liberalų sąjūdžio propaguojamam homoseksualų partnerystės įteisinimui. „Susidaro įspūdis, kad kolegos iš Liberalų sąjūdžio liberalizmą suvokia tik per vieną temą, kurią nuolat eskaluoja – tai homoseksualų partnerystės įteisinimas, homoseksualių šeimų sudarymas“, – pastebi A. Čaplikas.

Aukso gyslos – įmonių paramos – netekusių partijų kišenėse – nuo kelių milijonų iki vos kelių dešimčių tūkstančių litų. Finansinėse ataskaitose už praėjusius metus milijonais litų savo turtą įvertino Darbo partija, Tėvynės sąjunga ir socialdemokratai. Trys milijonierės Viktoro Uspaskicho vadovaujamų „darbiečių“ kraitis keliskart didesnis už jų politinių oponentų ir siekia 9,96 mln. Lt.

Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) vicepirmininkas Arūnas Valinskas sako, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai siekia perimti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) kontrolę, nes nori užglaistyti su dviem savo deleguotais ministrais galbūt susijusias bylas. Į portalo Diena.

Kaip vienas iš galimų kandidatų į atsilaisvinančią vidaus reikalų ministro kėdę minimas liberalcentristas Regimantas Čiupaila. Šio jau buvusio vidaus reikalų ministru pavardę antradienį žurnalistams paminėjo Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) vicepirmininkas, Seimo narys Arūnas Valinskas. „Yra keli kandidatai. Ir manau, kad dar tas sąrašas plėsis ir, manau, penktadienį arba šeštadienį šis klausimas bus sprendžiamas partijos taryboje“, - sakė A. Valinskas.

Šiandien jau aišku, kad valdančiosios koalicijos nebėra. Apie koalicijos žlugimą jau paskelbė ir konservatorių lyderis Vytautas Landsbergis, ir partijos Seimo frakcijos vadovas Jurgis Razma. Jis užsiminė, kad labiausiai tikėtinas kelias šiuo metu – vieno liberalcentristų ministrų perviliojimas mainais už palikimą poste. Tokiu laikomas kultūros ministras Arūnas Gelūnas.

Artėjantys Seimo rinkimai pasiekė maksimalią įtampą valdančiosios daugumos gretose. Šiandien turėtų paaiškėti, koks politinis scenarijus bus pasiūlytas Lietuvos visuomenei. „Situacija valdančioje daugumoje primena politinį cirką bokso ringe, kai visi kovoja už savo išlikimą po Seimo rinkimų, bet tuo pačiu, nežinia, iš kurio ringo kampo tikėtis nokdauno“, - sako Seimo LSDP frakcijos seniūnas ir Seimo opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius.

LiCS tarybos posėdyje R. Palaitis savo partijos bendražygiams teigė, jog FNTT skandalas – rinkimų kampanijos, pirmiausiai iš konservatorių pusės, startas. „To sprendimo pasekmės man, tiesą sakant, šiek tiek keistos ir netikėtos. Nes iš sykio prasidėjo didelis puolimas. (...) Supratau, kad prasidėjo rinkimai. Rinkimai prasidėjo visu pajėgumu. Prasidėjo būtent tada, kai pareigūnai buvo atleisti iš pareigų.

Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Algis Čaplikas kreipsis į ūkio ministrą Rimantą Žilių, prašydamas išaiškinimo, kodėl Valstybės turto fondas be išankstinio perspėjimo ar pasiūlymo privatizuoti paskelbė patalpų, kuriose daugiau nei 15 metų įsikūręs LiCS Panevėžio skyrius, pardavimo aukcioną.

Liberalųjį „Trečiąjį kelią“ pasirinkusi Jungtinė liberalų ir centro sąjunga ragina diskutuoti apie galimybę mažinti mokesčius. Šeštadienį vykusiame suvažiavime partijos patvirtintame manifeste ji siūlo šildymui taikyti 5 proc. PVM tarifą, sugrįžti prie nulinio pelno mokesčio tarifo reinvestuojamam pelnui. Liberalcentristai siūlo didinti minimalų atlyginimą, kartu didinant ir neapmokestinamąjį minimumą, sumažinti PVM tarifą leidybai, meno ir kultūros veiklai, sumažinti studijų įmokas.

Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcija teigia pritarsianti koalicijos partnerių konservatorių siūlymui 100 proc. senatvės pensijų atstatymui su sąlyga, kad bus atstatytos ir išmokos neįgaliesiems. Senatvės pensijos, jeigu jos didesnės nei 650 litų, dvejus metus buvo vidutiniškai sumažintos 5 proc., valstybinės pensijos – 10 proc., našlių pensijos – 5 proc.

Gruodžio 10 d. vyksiančiame Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) suvažiavime bus balsuojama dėl Tautos prisikėlimo partijos prisijungimo prie LiCS. Tokią suvažiavimo datą paskelbė liberalcentristų valdyba. Partijos vadovybės posėdyje taip pat aptartos buvusių ir esamų merų bei vicemerų kandidatūros 2012 metų Seimo rinkimuose, partijos plėtra ir kitos politinės aktualijos.

Ateinančių metų valstybės biudžetas paremtas nepagrįstomis finansinių rinkų baimėmis ir nėra socialiai teisingas, teigia vidaus reikalų ministras liberalcentristas Raimundas Palaitis. „Mes, Liberalų ir centro sąjunga, manome, kad šitas biudžetas nėra socialiai teisingas ir yra pagrįstas abejotinomis finansinių rinkų baimėmis.

Klaipėda lyg ir gali būti vadinama liberalų citadele. Merą liberalą Eugenijų Gentvilą čia kitados keitė dabartinės Liberalų ir Centro Sąjungos (LiCS) atstovas Rimantas Taraškevičius. Pastarąjį, poste išbuvusį ne vieną kadenciją, draugiškai priimdamas į koaliciją pakeitė Liberalų Sąjūdžio (LS) deleguotas Vytautas Grubliauskas. Tiesa, yra išlygų.

Paskutinieji pranešimai apie Kristinos Brazauskienės, Vytauto Šustausko bei Liberalų ir Centro Sąjungos (LiCS) ir Tautos prisikėlimo partijos (TPP) planus nelabai kuo papildys politinį meniu, – mano politologai. Aiškumai ir neaiškumai Didžiųjų partijų lyderių sąrašas lyg ir aiškus – 2012 metais vyksiančiuose Seimo rinkimuose dominuos įprasti veidai. Atsitiktiniams naujadarams politologai prognozuoja ribotas galimybes.

Su „A. Zuoko ir Vilniaus“ koalicija, kuri esą buvo nepartinė, sostinės meru tapęs A. Zuokas sekmadienį paskelbė ketinąs kurti naują politinę jėgą, kuri esą „vienys centro dešinės pakraipos politikus, kuriems bus nesvetima atsakingo liberalizmo idėja ir krikščioniškosios vertybės“. „Džiaugiuosi, kad visuomeniniai judėjimai ir sąrašai pagaliau tampa partijomis ir rinkėjus liaujamasi klaidinti.

Šeštadienį Vilniuje vykusiame suvažiavime Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) rinko partijos pirmininką. Vieninteliu kandidatu, kitiems atsisakius, likęs Algis Čaplikas nesunkiai laimėjo. Už jo kandidatūrą pasisakė 549 kandidatai, prieš buvo tik 17. Dar 27 biuleteniai buvo sugadinti. (Papildyta 15,25) Liberalų ir Centro Sąjungos (LiCS) pirmininku šeštadienį išrinktas Seimo narys Algis Čaplikas, kuris neturėjo varžovų. Politikas portalui „Balsas.

Liberalcentristai tikisi neblogų savivaldos rinkimų rezultatų, nors mano, kad situacija bus sudėtinga, nes patys liberalai yra labai susiskaldę. „Liberalų sąjūdis turėtų tapti nuolankesnis Liberalų ir centro sąjungai, turėtų ieškoti kažkokių bendrų taškų, kad būtų galima vienytis", - sakė Jungtinės (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcijos seniūnas Algis Čaplikas.

Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) nepritaria siūlymams didinti bet kokius valstybės ar socialinius mokesčius ir nesutinka su siūlymais įvesti nekilnojamojo turto, automobilių ar kitus naujus mokesčius. Tai numatyta rezoliucijoje, kurią šeštadienį patvirtino partijos taryba.

Prieš apsisprendžiant, ar patvirtinti Prezidentės siūlomą Dariaus Valio kandidatūrą į Generalinės prokuratūros vadovo postą, Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) frakcija norėtų, kad kandidatas raštu pateiktų aiškią savo būsimos veiklos programą ir konkretų veiksmų planą. LiCS frakcijos nuomone, tai, kad kandidatas neblogai tvarkėsi rajono apylinkės prokuratūroje, dar nereiškia, kad jis susitvarkys su generalinio prokuroro pareigomis.

Liberalų sąjūdis ir liberalcentristai skeptiškai vertina Tarptautinio valiutos fondo (TVF) siūlymus įvesti nekilnojamojo turto ir "žaliąjį" automobilių mokestį. "Manau, kad keldami mokesčius mes esame pasiekę ribą ir nebegalime daugiau didinti jokių mokesčių. Reikia pasižiūrėti išėjus į gatvę, kiek šiandieną žmonės dar yra pajėgūs mokėti mokesčius. Bet koks jų didinimas neduotų laukiamų rezultatų", - sakė liberalų vadovas Eligijus Masiulis.

Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) frakcija piktinasi, kad konservatoriai toliau eskaluoja nekilnojamojo turto (NT) mokesčio idėją ir nepaiso koalicijos partnerių argumentų, nors dauguma gyventojų ir verslo atstovų priešinasi šio mokesčio įvedimui ekonominiu sunkmečiu. Ši frakcija jau anksčiau yra pareiškusi, kad NT mokesčio įvedimas nesukurtų jokios pridėtinės vertės, o valstybės biudžetui greičiausiai padarytų žalą.

Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) lieka valdančiojoje koalicijoje, tačiau pasilieka teisę ateityje tam tikrais klausimais balsuoti savarankiškai, neatsižvelgiant į koalicijos ar Vyriausybės siūlomus atskirus projektų prioritetus.

Liberalcentristų vadovams nuo bendrapartiečių kliuvo už politiką seime, praneša LNK Žinios. Esą ten, jie virto tik konservatorių vasalais, kurių nuomonės ten nėra paisoma. Žilvinas Šilagalis piktinosi, jog bendradarbiavime neatsispindėjo dalykai, svarbūs Liberalcentristams kaip politinei jėgai bei jais pasitikėjusiais rinkėjais. Tuo tarpu buvęs partijos lyderis Artūras Zuokas kritikavo tarybą ir už ketinimus vienytis su Arūno Valinsko vadovaujama frakcija Seime.

Liberalų ir centro sąjungos (LICS) valdyba nusprendė už kyšio ėmimą nuteistą buvusį sveikatos apsaugos viceministrą A. Skiką šalinti iš partijos. Kaip skelbiama pirmadienį išplatintame partijos pranešime, LICS „atsiriboja nuo Artūro Skiko veiksmų bei pasisakymų“. Į kyšininkavimo Sveikatos apsaugos ministerijoje skandalą įsivėlusį A. Skiką teismas pripažino kaltu ir skyrė jam dvejų metų laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą atidedant dvejiems metams.