Restorane Klaipėdoje skaniai kepa upėtakis. Jį gaminantys profesionalai sako, kad tiek šią, tiek kitas paruoštas žuvis dažnai neša klientams ant stalo. Ir tokius patiekalus mėgsta ne tik klaipėdiečiai – paragauti šviežios žuvies veržiasi uostamiesčio svečiai.
„Užsieniečiai labiau renkasi tradicinius mūsų patiekalus ragauti, tai yra tekę tikrai matyti ne vieną įvairios rasės asmenį, kuris ragauja tos pačios silkės su šaltibarščiais. Bet pagrindinis, bent jau mūsų kavinės lankytojų patiekalas, yra otas ir lašiša“, – sako maisto baro „Kurėnas“ barmenė Sandra Tamošauskienė.
Tačiau, kad ir kokia skani būtų kavinėje paruošta žuvis, patiekalo kaina taip pat nėra maža. Tad dažnas klaipėdietis nori pats nusipirkti šviežią žuvį ir ją ruošti pagal savo receptus. Taip ir pigiau, ir svečią gali nustebinti. Paradoksalu, tačiau vietų, kur Klaipėdoje galima įsigyti šviežios, o ne šaldytos žuvies, yra vos kelios. Žmonės nesupranta, kodėl pajūrio mieste negali šio produkto įsigyti tiesiai iš ką tik parplaukusių žvejų laivo, kaip prieš dvidešimtmetį:
„Kur tik benueisi, niekur nėra. Anksčiau buvo, kad laivai stovėdavo, ten atveždavo. Dabar niekur nėra.“
„Žuvies, žinoma, kad trūksta. Tos žuvies niekad nėra.“
„Aš už tai, kaip anksčiau būdavo. Ir ten pardavinėdavo žuvį iš laivo tiesiai. Ir gerai būdavo. Ir pigiau galėdavai nusipirkti.“
Tik ką iš jūros grįžę žvejai krauna šviežią laimikį. Vyrai pasakoja, kodėl iki šiol uostamiestyje neįmanoma nusipirkti žuvies tiesiai iš laivo.
„Paprasčiausias dalykas yra tame, kad visą žuvį, kurią sugauna priekrantės žvejai, superka latviai. Ir jie atvažiuoja bei paima visą žuvį iš karto. Nes pas žvejus nėra išvystyta infrastruktūra, kur galėtu saugoti, tą žuvį, laikyti ilgesniam laiko tarpui“, – teigia priekrantės žvejas Mindaugas Rimeikis.
Užsieniečiams mūsų žvejų sugautos žuvies iškeliauja tikrai nemažai. Kuršių mariose per metus žvejai sugauna apie 1 200 tonų žuvies. 30 procentų jos išveža į Latviją, kur ši tampa konservais. Į kitas šalis iškeliauja net 70 procentų Baltijoje sugaunamų brėtlingių arba šprotų. Dalies žuvų rūšių lietuviai tiesiog nemėgsta, tad ir ši nugula ant užsieniečių stalo.
„Taip pat nežinoma žuvis. Tokia nėgė. Labai populiari pas latvius, o mūsų kultūroje valgymo, trūksta pas lietuvius. Tai irgi jos dalis išvežama, eksportuojama pas latvius“, – tikina žuvininkystės įmonių asociacijos LAMPETRA vadovė Siga Jakubauskienė.
Tad žvejams atstovaujančios asociacijos bando ieškoti išeities. Jos vienijasi bendram tikslui – sieks, kad žuvies iš laivų galėtų įsigyti kiekvienas norintis, aplenkdamas visokius tarpininkus.
„Nuo šiol sieksime bendradarbiauti stiprinant tą ryšį tarp žvejo ir miestiečio. Ir, kad kuo daugiau laukinės šviežios žuvies, tiesiai iš žvejo patektų ant kiekvieno piliečio Lietuvoje stalo. Mums tai analogija, kaip su ūkininko turgeliais – nuo lauko iki stalo, tai čia bus – nuo jūros ar nuo marių iki stalo“, – kalba „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius.
Tiesa, pasiekti tokį tikslą nėra lengva. Teks įveikti biurokratines kliūtis, kad tokia prekyba būtų legali. Maža to, priekrantėse reikės statyti specialius paviljonus, kad žuvis išvengtų oro įtakos, o ir patys žvejai nekiurksotų bestogėse valtyse, kol tokia prekyba vyks. O planuose yra ir siekis šviežia žuvimi aprūpinti visą šalį.
„Pirmoj eilėj trūksta to, kad turi būti išvystytas visas Lietuvoj pagautos žuvies logistikos centras. Kuriame būtų galima daryti ir sandėliavimą ir paskirstimą pagal Lietuvos regionus pardavimams“, – tęsia M. Rimeikis.
O uostamiesčio turgaviečių atstovai sako, kad žvejai pirma turi susitvarkyti savo kieme, o tik tada žvelgti į platesnius vandenis. Senojo Klaipėdos turgaus vadovas pasakoja, kad dar vasaros pradžioje į jį kreipėsi žvejai, kurie pasišovė štai šioje turgaus aikštėje įrengti šviežios žuvies prekyvietę ir net restoraną. Praėjo jau kone keturi mėnesiai, o vaizdas vis dar štai toks.
„Mes jau suplanavom, jau paskelbėm, kad pas mus bus toks renginys, kur žvejai galės pamaitinti klaipėdiečius ir miesto svečius savo produkcija, net edukacinės pamokos turėjo vykti, parodoma, kaip rūkoma žuvis, kaip žuvis ruošiama. Prieš savaitę iki Jūros šventės, buvo pranešta, kad deja, nepavyks mums įgyvendinti tų planų. Nebuvo įvardintos net priežastys dėl kurių mes negalėjom pasinaudoti tokia proga“, – pasakoja Klaipėdos senojo turgaus direktorius Viačeslavas Karmanovas.
Ir vis tik žvejai žada, kad šis kartas bus kitoks. Esą net kaina žuvies bus pigesnė mažesnė perkant ją vos sugautą. Ar ši idėja neišnyks kaip ne viena tokia ankstesnė, parodys tik laikas.
