Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba
Karklės paplūdimyje ties „Olando kepure“ nykstantis skardis ne tik žavi čia mėgstančius vaikštinėti poilsiautojus, bet ir kelia pavojų. Žmonių įsitikinimu, skardžio yrimą būtina stabdyti. Tuo metu specialistai teigia, kad to daryti tikrai nereikia.
Karklės paplūdimys ties „Olando kepure“ – viena mėgstamiausių klaipėdiečių ir svečių pasivaikščiojimo vietų. Tačiau žmonės sako, kad ne visada čia jaučiasi saugiai, nes skardžio šlaitas kartu su šimtamečiais medžiais jau ne vienerius metus šliaužia žemyn. Klaipėdiečiai pripažįsta, kad pirmiausia turi patys saugotis, tačiau nerimą jiems kelia ir tai, kad per laiką skardis sunyks.
Specialistai sako, kad ryškus skardžio irimas stebimas po uraganinių audrų, tokių kaip Anatolijus ar Ervinas. Ir, nors dabar procesas stabilizavosi, įvairiais vertinimais, per metus jis sumažėja iki metro. Skardį plauna ne tik jūros bangos, šlaitas yra ir dėl šioje vietoje esančių daugybės šaltinių. Žiemą užšalęs vanduo, pavasarį teka nusinešdamas su savimi medžius ir dalį skardžio.
„Manau, kad didžiausias jo gelbėjimas yra leisti natūraliai vystytis. Ir jokios krantosauginės priemonės tikrai neturėtų būti taikomos, nes jis yra mūsų pajūrio regioniniame parke, kur pirmiausia yra saugomi natūralūs gamtiniai procesai“, – sako Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto direktoriaus Saulius Gulbinskas.
„Tai yra gamtos paminklas ir jis eksponuojamas kaip gamtos paminklas. Tai yra vienas reikšmingiausių geologijos paminklų Lietuvoje. Žmonės turi matyti ir geologinius sluoksnius. <...> Tai skardžio tokia gamtinė paskirtis. Ne tik grožėjimosi, bet ir istorinė medžiaga“, – teigia Pajūrio regioninio parko direkcijos vyr. ekologas Erlandas Paplauskis.
Ir nors specialistai tikina, kad jau daugiau kaip 7 tūkst. metų plaunamas skardis dar negreitai sunyks, vis dėl to pripažįsta, kad krantą ties kapinaitėmis reikėtų sutvirtinti.
