Dabar specialistai suka galvą, ir prašo net mokslininkų pagalbos nustatant – kuri erkė šiuos gyventojus kankina konkrečiai – žiurkių ar paukščių.
Pagalbos šauksmas pasiekė ne vieną tarnybą ar laboratoriją. Paaiškėjo, kad net už aguonos grūdą mažesni padarai ne tik nemaloniai šliaužioja klaipėdiečių šeimos drabužiais, bet ir sugelia juos.
Žmonių atvežtas sugautas ir jau negyvas erkes ištyrusi Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Parazitologijos specialistė Daiva Veitienė priduria, kad panašių erkučių gausu žiurkių ar pelių guoliuose. Kitaip – tai uždarų patalpų erkė. O ne toji, kurią esame įpratę parsinešti iš miško.
„Šitos erkės yra hematofagai. Jos maitinasi krauju. Ir jeigu yra maitintojas žiurkė arba paukštis, tai jos maitinasi jo krauju. Po to eina į lizdelį, savo tą paukščio, ir deda kiaušinėlius. Jeigu paukščiai išskrido ir lizdelis liko tuščias, tada tos erkės ieško kraujo kitur ir jos jau gali kąsti bet ką. Pasitaikė žmogus – kanda žmogų“, – pasakojo NVSPL parazitologijos specialistė Daiva Veitienė.
Sutapimas ar ne, klaipėdiečius štai ši, dešimt kartų mikroskopu išdidinta erkė pradėjo pulti po to, kai daugiabutyje sprogo kanalizacijos vamzdis. Kaip spėja patys gyventojai, gali būti, kad nuotekos užliejo paukščių lizdą, arba graužikų guolį. Ir greičiausiai tada parazitai pasklido po visą namą. Dabar belieka spėlioti, kieno tai erkė, paukščių ar graužikų. Tad specialistai ragina labai gerai apžiūrėti, ar tokių erkių židinių neturime kiekvienas savo name.
„Reikia atkreipti dėmesį ar nėra kaimynystėje, tai yra jų pastate, jų daugiabutyje ar name senų apleistų paukščių lizdų, tai gali būti karvelių, žvirblių ar kregždžių lizdai, kuriuose dažnai tokie parazitai ir gyvena. Nes kai nelieka tikrųjų šeimininkų paukščių, tai jie suranda patekimus pas žmogų. Ir ten irgi ieškosi prasimaitinimo“, – komentavo „Dezinfos“ paslaugų vadovas Liutauras Grigaliūnas.
Vilnietei Zojai tai – naujiena. Moteris ne vienerius metus maitina paukščius, bet apie jokias erkutes, kurias gali platinti jos pamėgti paukščiai, nėra girdėjusi.
„Buvo čia čia tokia didelė erkė įsisiurbus. Bet laukinė, namie nieko", – kalbėjo moteris.
Specialistai nesistebi, kad žmonės mažai ką žino apie tokias erkutes. Nes šių parazitų atakos, kaip sako parazitologė, nėra dažnos. Bent jau šios moters atmintyje išlikę, kad per šešerius metus Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje toks atvejis nustatomas tik antrą kartą.
„Pirmą atvejį mes nustatėm, kad ten buvo balandžių erkės. Irgi kandžiojo žmones. Ir tos balandžių erkės net ir šokinėjo. Nes mums atnešė telefoną, kuris buvo aplipęs tomis erkėmis. Ir tai buvo maišelyje tos erkės, ir tam maišelyje tos erkės striksėjo. Tai ten buvo paukščių erkės, o šitos mums nepavyko nustatyti, ieškom mokslininkų, kurie užsiima grynai lizdinėmis erkėmis“, – pasakoja D. Veitienė.
Šios erkės platina ne vieną virusinę ar bakterinę ligą. Tuliaremiją, kuri gali sukelti plaučių ar galvos uždegimą. Taip pat koksaki virusą, kuris pasireiškia karščiavimu, galvos skausmu, pykinimu.
Tiesa, nieko bendro su erkiniu encefalitu ar Laimo liga šios erkutės neturi.
