Prie miško esančioje draugo sodyboje Algimantas talkininkauja drąsiai ne tik todėl, kad žiema ir erkės nebaisios, bet ir todėl, kad jis jų tiesiog nebijo. Nors traukė iš kūno jas ne kartą, ypač tada, kai dirbo eiguliu.
„Ėjau mišku pasivaikščioti, nes čia gulėjau ligoninėje. Buvau po operacijos, ėjau per mišką ir žiūriu – erkė ropoja. Eidamas aš neatsisėdau, nieko. Bet nespėjo įsisiurbti, tik žiūriu per ranką bėga“, – sako vilnietis Algimantas.
Vyras tikina erkių nebijantis, o ir nuo likimo nepabėgsi. Tačiau šių gyvių žinovai grūmoja. Nors miške dar balta, ir erkės kažkur giliai po sniegu, specialistai vis gi jau dabar pataria pasirūpinti apsauga nuo šių gyvių platinamų ligų.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologė tikina, kad roges turime ruošti vasarą, o ratus žiemą. Esą vienintelė apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai. Tam, kad būtume apsaugoti nuo šių kraujasiurbių pernešamo viruso reikia trijų dozių. Imunitetą prieš pavojingą virusą įgauname pasiskiepyję antrą kartą.
„Antrą kartą turėtumėt skiepytis po mėnesio arba trijų. Tokiame intervale, nuo mėnesio iki trijų, o tarp antros ir trečios dozės yra penkių, dvylikos mėnesių tarpas. Gavus dvi dozes skiepų, praėjus po to dviem savaitėm, tai jau isšivysto imunitetas prieš erkinį encefalitą“, – sako ULAC atstovė Milda Žigutienė.
O apsižiūrėjimo grįžus iš pievos ar miško ar neįsisegė gyvis, pasirodo – nepakanka. „Prie erkinio encefalito ta apžiūra nėra tokia efektyvi, kadangi, jeigu įsisiurbė infekuota virusu erkė, tai perduoda žmogui jį per pirmąsias dešimt siurbimosi minučių. Efektyvesnė apžiūra yra prie Laimo ligos. Kadangi sukelėjas kitoje vietoje yra lokalizuotas, ir ilgesnio laiko tarpo reikia, kad erkė jį perduotų žmogui“, – tikina M. Žigutienė.
Kaip sako specialistai, pirmajai Laimo ligos stadijai būdingi bendri infekcijos požymiai. Jie atsiranda maždaug nuo savaitės iki keturių po to, kai įsisiurbia erkė. Nors būna, kaip sako medikai, kad infekcijos požymiai pasirodo ir anksčiau, arba priešingai, vėliau, po kelių mėnesių. Dažniausia matome paraudimą įsisiurbimo vietoje, arba bėrimą išsiplečiantį iki penkių centimetrų ir daugiau. Nuo Laimo ligos bent jau kol kas vakcinos nėra.
Tačiau esą ji nėra tokia pavojinga, kaip erkinis encefalitas. O erkės, kaip rodo pastarųjų dešimt metų stebimas, aktyvios net devynis mėnesius per metus – nuo kovo iki gruodžio. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Parazitologijos specialistė sako, kad skambučių dėl įsisegusių erkių pasitaikė ir gruodžio vidury.
„Yra pasitaikę kelis metus, kai būna šiltas gruodis, kai būna atšilimas, matyt, ir erkės susitrikdo. Kad ir nėra tų plius penkių, plius septynių, jas vis gi kažkas išvilioja. Manau, kažkoks arialas yra, gal kokios šildymo trasos mieste praeina. Dažniausiai jiems gyvūnėliai parsineša ant kailio namo. Arba patys žmonės bevaikščiodami miške. Jau sulaukia tokių erkių atakų“, – sako laboratorijos specialistė Daiva Veitienė.
Daugiausiai tokių skambučių specialistai sulaukia kovo pradžioje, pašvietus saulei, orui sušilus iki penkių laipsnių. O erkių kasmet daugėja, mat miškuose daugėja jų pernešėjų – kanopinių gyvūnų. Jas perneša ir neprižiūrimuose laukuose daugėjančios pelės bei žiurkės. O ir pačios erkės ganėtinai atsparios – net ir žiemą jos iššąla tik tada, kai žiemos būtų itin šaltos ir be sniego.
