Erkės gali būti ne tik ligos sukėlėjų platintojomis, bet ir erkių platinamų bakterijų rezervuaru.
Suaugusios erkės ir nimfos turi 4, o lervos - 3 poras kojų. Prieš pradėdamos siurbti aukos kraują, jos odą praduria burnos organais, įsitvirtina odoje ir kraują siurbia dantyto straubliuko pagalba.
Erkėms būdingas trijų vystymosi stadijų ciklas: lerva, nimfa, suaugėlis. Kiekvienoje stadijoje būtinas vienkartinis maitinimasis. Tam kraujasiurbys ieško žmogaus ar šiltakraujo gyvūno, prisitvirtina ir maitinasi keletą dienų. Prisisotinęs parazitas palieka maitintoją, nukrenta ant dirvos paviršiaus ir tinkamoje vietoje virškina kraują bei neriasi į sekančią vystymosi stadiją arba šaltuoju metų laiku įpuola į diapauzę/miegą, kurios metu sumažėja medžiagų apykaita, sustoja vystymasis. Patelė, suvirškinusi kraują, sudeda kiaušinius į palankią jiems aplinką ir pati žūsta.
Gyvenimo ciklas gali užtrukti 2-3 metus, bet gali trumpėti arba ilgėti, priklausomai nuo aplinkos sąlygų, t.y. temperatūros, santykinės drėgmės, dienos šviesos meto ilgio.
Erkės įsisiurbimas neskausmingas, nes erkės seilėse yra nuskausminančių medžiagų ir todėl žmogus ar gyvūnas jo beveik nepajunta, o tai užtikrina erkės maitinimąsi. Mikroorganizmais (riketsijomis, virusais) bet kurioje vystymosi stadijoje užsikrėtusi erkė ligos sukėlėjus nešioja visą likusį gyvenimą. Ixodes ricinus arba europinė miško erkė, yra pagrindinė erkinio encefalito ir Laimo ligos platintoja Europoje ir Lietuvoje.
Pagrindinės šių ligų prevencijos priemonės yra asmeninės apsaugos priemonės, apsaugančios nuo erkės įsisiurbimo ir skiepai prieš erkinį encefalitą.
Dr. Milda Žygutienė
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologė
Daugiau informacijos www.ulac.lt
