Tačiau atvežusi į Klaipėdos turgų jauna ūkininkė Rimantė Juciūtė priversta įrodinėti, kad ji ne spekuliantė, bet pati užveisusi uogyną Bareikų kaime, Veiviržėnų seniūnijoje, Klaipėdos rajone. Ir jau trečią sezoną skina braškes.
Vadina spekuliantais
„Dabar turiu lankstinukų apie savo ūkį“, – kalbėjo šiemet gegužės 19 d. pirmąjį braškių derlių nuskynusi R. Juciūtė. Beje, ir pernai tuo pačiu laiku sunoko, tik šiemet už kilogramą uogų turguje prašė 12 eurų, o pernai – 10.
Pasak ūkininkės, šį pavasarį orai padidino kaštus – reikėjo saugoti šiltnamį, kai pražydus braškėms naktimis paspaudė šaltukas. Lauke dalį braškyno buvo apdengę, bet vis tiek apšalo, o neapdengtas plotas nukentėjo dar labiau.
Jaunoji ūkininkė R. Juciūtė su gyvenimo draugu Povilu Lašu pasirinko uogininkystę. Pritaikę naujas technologijas – šiltnamyje braškes pasodinę į durpių substrato maišus, įrengę laistymo sistemą, jie anksti pasiūlo pirkėjams braškių ir žemuogių.
Šiame ūkyje šiltnamiai užima 13 arų. Juose noksta ankstyvos veislės braškės – kvapnios ir saldžios. Ankstų rytą skina ir veža į Klaipėdos senąjį turgų, kad pirkėjai mėgautųsi šviežiomis uogomis. Tačiau žmonėms sunku patikėti, kad jas užaugino šie jauni, žavūs ūkininkai, ir kai kas drįsta vadinti spekuliantais.
„Mes nuoširdžiai pasakojame apie savo ūkį, kaip auginame, kokių veislių braškes, o kiti braškininkai uždari – patirtimi nesidalija“, – stebėjosi kolegų nedraugiškumu.
Uogyną žada plėsti
Rimantė prasitarė, jog šiltnamyje nuskynę derlių, braškių daigus perkels į dirvą ir jų vietoje sodins naujus, parvežtus iš Olandijos. Rudeniop šie sunokins uogas. Įprastu laiku pradės skinti derlių lauko uogyne. Iš viso šiame ūkyje auginamos 8 veislių įvairaus sunokimo laiko braškės. „Eksperimentuojame, ieškome skaniausių ir labiausių atsparių ligoms braškių“, – dalijosi patirtimi Rimantė.
Lauke žydi 70 arų braškynas. Šiemet jį išplės – užveis daugiau nei hektarą.
„Sunkus verslas, – neslėpė jaunieji ūkininkai. – Didelės investicijos – esame įsipareigoję bankui. Ir nemažai rizikos.“ R. Juciūtė buvo parengusi projektą gauti europinį finansavimą jaunojo ūkininko ūkio įsikūrimui, tačiau sužinojusi, kokią menką sumą skirtų, atsisakė. Ateityje projektą parengti žada Povilas – gal pasiseks gauti paramą. Rimantė atskleidė, jog dirbti ūkyje padeda tėvai, giminaičiai, bet daug dirba patys.
Ateityje planuoja auginti retus uogakrūmius: sausmedžius, aktinidijas, medlevą. „O kai užveisime uogyną, įsigysime egzotiškų gyvūnų – alpakų, stručių, auginsime triušius, bet ne maistui. Tada mūsų sodyboje galės lankytis žmonės“, – svajones atskleidė Rimantė.
Suviliojo gamta
Uogininkystės ūkį Bareikų kaime įkūrusi R. Juciūtė Vytauto Didžiojo universitete baigė viešojo administravimo bakalauro studijas, o Vilniaus universitete – magistro. Su Povilu, kuris sakė esąs šokėjas, gyveno Kaune. Ir labai nustebino bendraamžius, kai abu atsikraustė į Klaipėdos rajono pakraštį, netoli Švėkšnos. „Dabar jaunimas veržiasi į gamtą, – patikino pašnekovai. – Ir mums nepatiko daugiabutyje – norėjome erdvės, laukų.“ Jie neslėpė, jog rinkosi iš dviejų rajonų – Kauno ir Klaipėdos.
Iš Pėžaičių kilusi R. Juciūtė išsirinko Bareikų kaimą ir įsikūrė su kauniečiu draugu. „Mama nebūtų patikėjusi, kad čia apsigyvensiu, – nusijuokė Rimantė. – O man labai patiko ši sena sodyba kalvotoje vietoje, su senu ąžuolu, kažkodėl pastate įkalinta liepa. Ir aplinkui plytintys, dabar mums priklausantys laukai – 4 hektarai.“
Studijų metais įgytos žinios praverčia ir šioje srityje. „Juk reikia sudėlioti verslo planą, apskaičiuoti pesimistinį ir optimistinį variantus, rašyti projektus paramai gauti“, – kalbėjo P. Lašas. Jis pastebėjo, kad yra daug rizikos – antai šį pavasarį vėtra išplėšė šiltnamio karkasą, apšalo uogynas.
Bet jaunieji ūkininkai tiki savo sėkme – žavi jų darbštumas, optimizmas, tikėjimas.
