Seimo narė, laikinosios Vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės sveikatos ir teisių grupės pirmininkės pavaduotoja, M. Danielė teigė, kad trečiadienį bus kreipiamasi į Sveikatos apsaugos ministeriją su prašymu sureguliuoti medikamentinio nėštumo nutraukimo klausimą Lietuvoje.
„Neįtikėtina kad 1988 metais, tais pačiais kai aš gimiau, vaistą pradėjo taikyti vakarų valstybės, o Lietuvoje praėjo 32 metai, pasikeitė visa politikų karta, ir šiandien sėdžiu prie šio stalo rengdama spaudos konferenciją apie 30 metų senumo vaistą, kurio mūsų valstybė nesugebėjo įregistruoti ir sureguliuoti“, – nusivylimą išreiškė Seimo narė.
Saugesnis metodas
Spaudos konferencijoje dalyvavusi gydytoja ginekologė, Šeimos planavimo ir seksualinės asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešytė tvirtina, kad nėštumo nutraukimas pasitelkiant vaistus yra saugesnis, jo metu nereikia didelio medicinos personalo.
„PSO nurodo, kad metodas yra labai saugus ir efektyvus. Vienas jo privalumų yra privatumas, kadangi moteris šio metodo eigoje dalyvauja pati ir gali nuspręsti, kada ir kur yra tinkamiausias laikas nutraukti nėštumą.
Antras privalumas: tai ne chirurginis metodas. Nereikia instrumentų, operacinės, bendros nejautros. Nėštumą, moteris nutraukia be nuskausminamųjų ar vartodama tik nedidelį jų kiekį“, – pasakoja gydytoja ir prideda, kad pandemijos metu medikamentinį nėštumo nutraukimą, gydytojas galėtų paskirti nuotoliniu būdu.
Anot ginekologės, toks abortas itin panašus į persileidimą ir sukelia mažiau komplikacijų nei chirurginis nėštumo nutraukimas.
Pasiūlos mažinimas nesumažins paklausos
Vilniaus Universiteto Santaros klinikos, gydytojas ginekologas Vytautas Klimas pritaria E. Kuliešytei ir pastebi, kad apribojus abortų prieinamumą, jų poreikis nesumažėja, o tiesiog persikelia į šešėlį.
Medikas įsitikinęs, kad įteisinus medikamentinį nėštumo nutraukimą būtų išsaugota ne viena moters gyvybė.
„Prieinamumo ribojimai nesumažina poreikio, todėl kasmet pasaulyje dėl kriminalinių abortų pasekmių miršta 60-70 tūkst. moterų ir virš 90 proc. tose šalyse, kur abortai draudžiami arba griežtai ribojamas jų prieinamumas.
Jei norime išsaugoti moterų sveikatą ir gyvybes, turėtume užtikrinti, kad kiekvienas pastojimas įvyktų tik tada, kai jis yra geidžiamas ir laukiamas. Tam reikia, kad absoliuti dauguma intymų gyvenimą gyvenančių, tačiau nenorinčių pastoti moterų, tinkamai ir pastoviai naudotų saugią ir efektyvią, šiuolaikinę, joms tinkančią, kontracepciją.
O tais atvejais, kai moterys neplanuotai pastoja ir nori nutraukti nėštumą, tai turėtų būti atliekama greitai, laiku, be jokių kliūčių“, – situaciją komentuoja V. Klimas.
Gydytojo teigimu, naudojant medikamentus mediko įsikišimas į procedūra – minimalus ir yra taikomas daugelyje išsivysčiusių šalių.
„Gydytojas reikalingas tik tam, kad įvertintų bendrą sveikatos būklę, įvertintų nėštumo laiką, išrašytų receptus, įsitikintų, kad nėštumas vystosi gimdoje ir čia gydytojo įsikišimas baigiasi. Daugumoje išsivysčiusių šalių iki 70 nėštumo dienos tai yra pagrindinis nėštumo nutraukimo būdas“, – pasakoja ginekologas.
Kalba apie bažnyčios propagandą
Konferencijoje pasisakiusi „Vilniaus miesto moterų namų“ direktorė Lilija Henrika Vasiliauskė, kalbėjo, kad ją stebina moterų nepasitikėjimas medikais. Direktorė tikina, kad moterys bijo medikų, dėl jų principų.
„Su tam tikra nuostaba ir siaubu girdžiu, kad nepasitikima gydytojais ir medikais. Beveik visur gana aštriai kalbama apie tai, kad naudojant medikamentinį metodą nereikės susidurti su neišprususiais, indoktrinuotais, bažnyčios propagandą įgarsinančiais medikais.
Iš principo, mums kaip visuomenei reikėtų sukrusti ir susirūpinti. Iš principo atstatyti moterų pasitikėjimą medikais yra vienas iš mūsų uždavinių demokratinėje visuomenėje“, – pasakoja L. H. Vasiliauskė.
Moterų namų direktorė išreiškė ir priekaištą krizinio nėštumo centrui, neva šis, tik dar labiau apsunkina moters pasirinkimą ir moteris speičia į kampą.
„Jei pradėtumėte internete ieškoti „nėštumo nutraukimas“ jums pirmiausia parodys krizinio nėštumo centrą, kuris iš principo neatlieka informuoto pasirinkimo skatinimo.
Neatlieka draugiškos klientui paslaugos funkcijos. Atvirkščiai, jis moters pasirinkimą dar labiau apsunkina. Moralizuodamas, prisiekia sukurti nereikalingą emocinį ryšį su 6 savaičių gemalu. Pristatydamas kaip vaikelį, o abortą kaip žudymą. Moterys yra speičiamos į kampą“, – piktinasi L. H. Vasiliauskė.
Moterys tampa įkaitėmis
Moterų nevyriausybinių organizacijų tinklo „ReGina“ atstovė Margarita Jankauskaitė svarsto ar tokia problema išliktų, jei su ja susidurtų vyrai. Jos manymu, moterys tampa tarsi įkaitėmis neturinčiomis teisės į savo kūną.
„Tai kas vyrų kontekste vertinama, kaip žmogaus teisių pažeidimas, moterų atvejų skubama teisinti moralę ir vertybes. Ne tik skurdžiuose, ekonomiškai besivystančiuose kraštuose. Lietuvoje taip pat.
Čia moterys vis dar neturi galimybės naudotis šiuolaikinio mokslo siūlomomis priemonėmis, kad galėtų joms labiausiai priimtinu būdu kontroliuoti reprodukcinį gyvenimą, o tai reiškia savo gyvenimą apskritai.
Moterys yra laikomos patriarchalinio diskurso, kuriam pataikauja politikai, įkaitėmis ir yra traktuojamos, kaip biologinio tautos reprodukavimo įrankiai. O ne laisvos valios subjektai, kuriems turi būti prieinama aukščiausios kokybės medicininė pagalba“, – apie problemą kalba M. Jankauskaitė.
