• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Dar pernai kalėjimuose fiksuotos dešimtys užsikrėtimų ŽIV. Didelė dalis užsikrėtusiųjų nurodo, kad virusu galimai užsikrėtė vartodami narkotines medžiagas. Pasigirsta siūlymų šią problemą spręsti kalėjimuose užtikrinant pakankamą sterilių švirkštų, adatų ir dezinfecinio skysčio kiekį.

Dar pernai kalėjimuose fiksuotos dešimtys užsikrėtimų ŽIV. Didelė dalis užsikrėtusiųjų nurodo, kad virusu galimai užsikrėtė vartodami narkotines medžiagas. Pasigirsta siūlymų šią problemą spręsti kalėjimuose užtikrinant pakankamą sterilių švirkštų, adatų ir dezinfecinio skysčio kiekį.

REKLAMA

Pirmadienį pasaulyje minima nulio diskriminacijos diena. Šiai dienai paminėti Seime vyko Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkės Morganos Danielės spaudos konferencija „Vėluojantys sprendimai – švirkštai, adatos ir priklausomybės gydymas kalėjimuose“.

JT tikslas – įveikti AIDS

Dar praėjusio amžiaus pabaigoje AIDS tapo pasauline problema ir pirmąja liga, apie kurios plitimą ėmė diskutuoti Jungtinės Tautos, nurodo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). JT yra iškėlusios tikslą iki 2030 m. įveikti AIDS epidemiją.

Tačiau Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė M. Danielė sako, kad jau šiandien akivaizdu, jog šio tikslo įgyvendinti Lietuvai nepavyks. Jos teigimu, uždavinys liks neįgyvendintas dėl įsitvirtinusios įkalinimo įstaigose esančių asmenų diskriminacijos.

REKLAMA
REKLAMA

„Pirmiausia, mes neužtikriname, kad į mūsų įkalinimo įstaigas patektų kuo mažiau žmonių. Kuo mažiau žmonių, kurie turi priklausomybę. Neužtikriname, kad priklausomybės klausimus mes spręstume sveikatos, o ne baudžiamosios teisės principais“, – sako M. Danielė.

REKLAMA

Antra, parlamentarės teigimu, Lietuvoje nėra užtikrinamas priklausomybės ligų gydymas tiek laisvėje esantiems asmenims, tiek bausmes atliekantiems kaliniams.

Trečia, kaip sako M. Danielė, trūksta ŽIV prevencijos. Pavyzdžiui, nepakanka priemonių, kuriomis būtų mažinamas užsikrėtimų ŽIV atvejų skaičius kalėjimuose.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, 2020 m. Lietuvoje buvo nustatyta 112 naujų ŽIV atvejų. Iš jų beveik 10 proc. nustatyti laisvės atėmimo vietose.

REKLAMA
REKLAMA

NVSC atstovė Brigita Kairienė informuoja, kad dauguma ŽIV infekuotų asmenų nurodė, jog galimai užsikrėtė vartodami intraveninius narkotikus.

Respublikinio priklausomybės ligų gydymo centro direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra Širvinskienė sako, kad tyrimų duomenimis, laisvės atėmimo vietose narkotines medžiagas vartoja 70 proc. daugiau žmonių negu esančių laisvėje.

Siūlo kalėjimuose užtikrinti švirkštus ir adatas

Kalėjimų departamento Sveikatos priežiūros skyriaus vedėjos Birutės Semėnaitės teigimu, į kalėjimus dažnai patenka ŽIV sergantys asmenys. Tik ką patekus į įkalinimo įstaigas profilaktinio sveikatos patikrinimo metu kaliniams būna nustatomas ŽIV.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kadangi tokių žmonių koncentracija yra didesnė negu visuomenėje, tai yra uždara bendruomenė, todėl ir rizikos faktorių plisti ligoms yra daugiau. Bet tai nėra infekcijos inkubatoriai ar šaltiniai. Tai tiesiog yra filtras, kur dalis žmonių pagydomi ir išleidžiami į visuomenę jau pasveikę. Deja, kita dalis išeina ir sergantys“, – sako B. Semėnaitė.

REKLAMA

Taigi kalėjimuose problema opi – į juos neretai patenka ŽIV infekuoti asmenys, nemažai kalinių yra priklausomi nuo narkotinių medžiagų, tad dalis jų ŽIV užsikrečia įkalinimo įstaigose.

Padėti suvaldyti ŽIV plitimą įkalinimo įstaigose, A. Širvinskienės teigimu, gali kelios priemonės. Viena jų – užtikrinti švirkštų ir adatų keitimo programas laisvės atėmimo vietose.

„Daug yra mokslinių tyrimų, kurie rodo, kad švirkšto adatų keitimo įgyvendinimas yra nepaprastai svarbus, o galbūt ir svarbiausias būdas, sumažinti ŽIV ir kitų infekcinių ligų plitimą“, – sako A. Širvinskienė.

REKLAMA

Jos teigimu, šį metodą jau taiko tokios šalys, kaip Vokietija, Šveicarija, Ispaniją, Liuksemburgas, Portugalija ir kitos valstybės. Šių šalių kalėjimo įstaigose kaliniams yra užtikrinamos naujos ir sterilios priemonės, kaliniai yra aprūpinami dezinfekciniu skysčiu.

Kai kuriuose kalėjimuose šias priemones dalina kalėjimų darbuotojai, o kai kur švirkštų, adatų, prezervatyvų ir kitų medicininių priemonių kaliniai gali pasiimti iš specialių aparatų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tai tikrai nėra priemonė, kuri reikalautų daug pinigų. Tai viena iš pigesnių priemonių, kuri yra pakankamai lengvai įgyvendinama, tiesiog reikia ją įgyvendinti“, – sako A. Širvinskienė.

Pagalbos nepakanka

Asociacijos „Kalinių sąjunga“ sekretorius Tautvaldas Snukiškis sako, kad įkalinimo įstaigose atsidūrę priklausomi asmenys neretai bijo kreiptis pagalbos, mat prisipažinę, kad serga, būna persekiojami, susiduria su psichologiniu smurtu.

REKLAMA

Negana to, už tai, kad žmogus serga, susidaro įspūdis, jog jis yra baudžiamas. Todėl nuo narkotinių medžiagų priklausomi asmenys kalėjimuose narkotikus vartoja slapčia, pagalbos nesikreipia.

„Jie yra emgiami, sukeliamos teisinės pasekmės, kurių pasekoje iš jų atimama galimybė lygtinai eiti į laisvę“, – komentuoja T. Snukiškis.

Šiuo metu, kaip pastebi kalinių atstovas, kaliniams gauti psichologinę pagalbą yra labai sunku, nes tiesiog neužtenka ją suteikti galinčių specialistų.

REKLAMA

Nuo narkotinių medžiagų priklausomi asmenys susiduria ir su kita problema. Įkalinimo įstaigose nėra švirkštų ir adatų, tad kaliniai narkotines medžiagas vartoja galimai užkrėstomis medicininėmis priemonėmis.

„Žmonės tuos visus preparatus leidžiasi savo gamybos švirkštais, gamindami iš tušinukų širdelių ir sterilizuodami tas adatas citrinos rūgšimi. Paprastą citriną kas rado nusipirkti. Tokiais būdais jie bando adaptuotis ir tvarkytis“, – pasakoja T. Snukiškis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kalinių atstovas taip pat teigia, kad išeinantys iš kalėjimų žmonės nėra sistemiškai testuojami dėl ŽIV.

Paskatinti vartoti narkotikus neturėtų

Spaudos konferencijos metu keltas ir klausimas, ar švirkštų bei adatų dalijimas įkalinimo įstaigose nepaskatins kalinių vartoti narkotines medžiagas.

„Vertinimas neturi vienareikšmiškos nuomonės. Vieni pasisakytų, kad tai yra labai teigiamas dalykas, kiti pasisakytų, kad tai yra neigiamas dalykas. Yra abiejų pusių mokslininkų straipsnių. Mūsų įkalinimo įstaigos ėjo tuo keliu, kad dėmesys buvo kreipiamas į žmogaus elgsenos pakeitimą, o ne įrankių įdavimą į jo rankas.

REKLAMA

Aš sakyčiau, kad toks laisvas priėjimas prie švirkštų ir adatų, tiesiog būtų kapituliavimas, kad negali žmogui padėti kitais būdais“, – sako Kalėjimų departamento Sveikatos priežiūros skyriaus vedėja B. Semėnaitė.

A. Širvinskienės teigimu, Pasaulio sveikatos organizacija jau yra atlikusi tyrimą keliose dešimtyse įkalinimo įstaigų. Buvo išsiaiškinta, kad adatų ir švirkštų užtikrinimas kalėjimuose nepadidino narkotinių mežiagų suvartojimo kiekio tose įstaigose.

Švirkštais ir adatomis taip pat nepradėta naudotis kaip ginklais, „bet buvo fiksuojami tikrai geri rezultatai, kurie susiję su narkotikų vartojimo mažinimu ir ŽIV infekcijos mažinimu“.

Visą spaudos konferencijos įrašą galite peržiūrėti čia:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų