Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti įstatymo pataisas, kuriomis siūloma dekriminalizuoti mažą narkotikų kiekį. Įteisinus pataisas, už nedidelio kiekio narkotikų turėjimą be tikslo platinti grėstų ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė.
Šis įstatymo projektas sugrįš į Seimo posėdžių salę pavasarį ir dar turės praeiti svarstymo ir priėmimo stadiją. Premjerė I. Šimonytė yra pasirašiusi įstatymo projekto teikimą.
„Vadinasi, kad aš pritariu, kad tas klausimas būtų svarstomas. Kaip buvo keletas iniciatyvų ankstesniuose Seimuose, aš taip pat palaikiau tas iniciatyvas, kad šitas klausimas būtų svarstomas“, – teigė premjerė.
Pasak jos, tai yra jautri tema, tačiau I. Šimonytė mano, kad yra geresnių būdų nei baudžiamoji atsakomybė atgrasyti žmones, premjerės žodžiais, „nebūtinai darančius labai išmintingus dalykus“.
„Aš noriu pabrėžti, kad niekas nekalba apie jokį legalizavimą, kaip čia kartais tenka išgirsti. O vis tik perkelti atsakomybę iš baudžiamojo į administracinį kodeksą ir atitinkamai taikyti kitas prevencijos priemones, gydymą ir kitą arsenalą, kuris yra prieinamas, yra išmintingesnis sprendimas nei taikyti baudžiamąją atsakomybę už tai, ką aš asmeniškai vertinu labai dažnai kaip tiesiog kvailą elgesį arba kvailą smalsumą“, – tvirtino I. Šimonytė.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat tikino palaikanti lengvųjų narkotikų dekriminalizavimą.
„Balsavau už pateikimo stadijoje. Dabar labai svarbu, kad komitetai jį išnagrinėtų, patobulintų. Manau, kad tai yra reikalingas projektas, gera kryptis mūsų priklausomybių politikoje“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.
Projekto iniciatorė, Laisvės partijos narė Morgana Danielė tvirtina, kad ta sistema, kuri galioja Lietuvoje pastaruosius trejus metus, kada žmonės baudžiamąja atsakomybe yra baudžiami už lengvųjų narkotikų turėjimą, yra neproporcinga.
„Nesiremia jokiomis rekomendacijomis, nesiremia mokslo įrodymais, dėl to tą reikia keisti ir sureguliuoti bausmes“, – tikina M. Danielė.
Seimo narės teigimu, kalba eina ne apie pačius narkotikus, o apie narkotikų politiką.
„Mes suprantame, kad narkotikai yra blogai, kad jie yra žalingi sveikatai. Bet mes dabar kalbame apie bausmes, kaip padaryti taip, kad bausmės būtų proporcingos ir jos nedarytų žalos mūsų visuomenei“, – sakė politikė.
Pasak M. Danielės, šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei du kartus išaugęs bylų, susijusių su mažais lengvųjų narkotikų turėjimo kiekiais.
„Mes turime susipriešinimą su policija, kada policija sulaiko ir tas represinis aparatas baudžia mūsų jaunus žmones. Mes turime daug tų pašalinių veiksnių, susijusių su šia represyvia ir neproporcinga baudžiamąja sistema“, – kalbėjo M. Danielė.
Politikė tikėjosi, kad sulauks palaikymo tiek iš koalicijos partnerių, tiek iš opozicijos. Pasak M. Danielės, jos inicijuoti siūlymai yra paremti labai svarbiais mokslo įrodymais, tad ji tikisi, kad komitetuose kolegos Seimo nariai sugebės tuos įrodymus išgirsti.
„Ir suprasti, kad politinius sprendimus reikia kurti remiantis mokslu“, – įsitikinusi M. Danielė.
Už nedidelius narkotikų kiekius nebegrėstų laisvės atėmimas
Administracinių nusižengimų kodekso pataisose būtų pakeista, kad nedidelio kiekio narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ir siuntimasis be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 100 eurų.
Pakartotinis nusižengimas užtrauktų baudą nuo 100 iki 200 eurų. Šiuo metu taikoma bauda už pakartotinį nusižengimą – 150–230 eurų.
Anksčiau spaudos konferencijoje projekto iniciatorė Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė teigė, kad siekiama pakeisti administracine atsakomybe – įspėjimu arba bauda, arba įsipareigojimu pasikonsultuoti su gydymu, o jeigu yra liga, gydytis.
Laisvės frakcijos narė teigė, kad nuo narkotikų priklausomi asmenys šiuo metu nesulaukia tinkamos pagalbos. Ji vylėsi, kad įstatymų pataisos leis asmenims gauti savalaikę pagalbą ir gydymą, tai pat leis mažinti išlaidas ir apkrovas teismams bei įkalinimo įstaigoms.
Taip pat svarstoma pakeisti, kad narkotinių medžiagų vartojimas viešose vietose užtrauktų baudą nuo 100 iki 200 eurų. Taip pat už šį nusižengimą gali būti taikomas įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros ar kitose programose.
Baudžiamajame kodekse bandoma įteisinti, kad neteisėtas disponavimas didesniu nei nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti, neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, būtų baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Iš įstatymo būtų išbraukiama nuostata, kad asmenys, kurie neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturėdami tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, būtų baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.
Taip pat Baudžiamojo kodekso pataisose numatoma, kad asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją, norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą ir laikymą.
Jei Seimas priimtų įstatymų pataisas, tai joms turi pritarti dar ir prezidentas Gitanas Nausėda. Tuomet jos įsigaliotų.
