Mūsų valdžia, sutikusi, kad būtų uždaryta Ignalinos atominė, neatsisako branduolinių ambicijų. Statysime naują elektrinę – ir viskas.
Nesvarbu, kad kol statysime popieriuose, būsime apstatyti kitomis dviem atominėmis. Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje. Jei turguje du šalia esantys kioskai prekiauja kiaušiniais, ar verta tarp jų įsprausti ir trečią kioską? Tokiais pačiais kiaušiniais prekiaujantį. Nebent iš anksto žinome, kad trečio kiosko kiaušiniai bus patys šviežiausi, didžiausi, pigiausi, todėl pirkėjai atbildės prie mūsų kiosko strimgalviais.
Ar eiliniams Lietuvos gyventojams reikia naujos atominės elektrinės bet kokia kaina? Kai dar veikė senoji, Lietuvoje elektros kainos vis vien nepaliaujamai kilo. Kiekvienais metais. Nors baltarusiams savo elektrą pardavinėjome daug pigiau. Jei naujai atominei pastatyti mums prireiks 25 milijardų litų, vis vien dalis šių milijardų bus surankiota per papildomus mokesčius. Valstybės skoloms padengti ir t.t. Galų gale iš kur žinoti, ar 25 milijardų pakaks?
Tad kam reikalinga AE? Pirmiausia reikalinga mūsų valdžiai. Ko verti politikai, jei neturi vizijų vizijos? Didžiulės kaip griaumedis. Jei nestato Nojaus laivo per visuotinį tvaną. Mažesniais masteliais politikos didžiavyriai juk nesiterlioja. Jų fantazija laki. Buitiniu radiatoriumi neapsiriboja. O atominė, nesvarbu, kad tik popieriuose, skamba taip išdidžiai. Lietuva – ne bet kas, o branduolinės energetikos valstybė. Buvo. Kadaise. Bet nuo 2010 metų pradžios nėra. Praradome. Europos Sąjunga mums paliko tik atominę iliuziją. Įspaustą į valdžios smegenis. Greitai tapsime tik beviltiškų skolų ir pensininkų valstybe. Nors kas dėl to jaudinasi? Kai galvose birbia iškilios, karvedžiams tinkančios frazės – “strategija„, “strateginiai investuotojai“ ir t.t.
Kita vertus, o kodėl nepasipinigavus? Kuo didesnė statyba, tuo ji naudingesnė organizatorių ir statytojų kišenei. Daugiau gali šalikelėse nubyrėti nuobirų. Milijardų, milijonų ir tūkstančių. Įvairiausioms ekspertizėms, konsultacijoms, projektams, konkursams, rinkų tyrinėjimams, komandiruotėms, vertėjams ir t.t. Kiek pinigų galima išleisti dar net nepradėjus statyti. Tirti, konsultuotis, tirti ir tirti!
Jei 64 mln. litų buvo ištaškyti kuriant Lietuvos įvaizdį, tai kiek pinigų galima ištratinti iš AE vaizdinio? Ir galiausiai likti ir be įvaizdžio, ir be pinigų, ir be atominės.
Koks užsienio ekspertas pasakys, kad Lietuvai AE statyti neverta? Ar jie kvaili? Kam iš anksto atbaidyti klientą, jei iš jo dar yra šansų uždirbti? Ekspertai, nesvarbu, kad iš užsienio, irgi tik žmonės. Jie irgi su įvairiomis statybų korporacijomis susiję. Irgi turi interesų. Tegul lietuviai stato, jeigu labai nori. Klientas visada teisus. Statybininkai, jei užsakovas moka pinigus, sutinka suprojektuoti ir pastatyti bet ką. Nors ir viešbutį, skirtą nežemiškoms būtybėms apgyvendinti. Be durų. Nes būtybės praeis pro sienas. Ir jam nerūpi, kad viešbučio savininkas bankrutuos. Nesulaikęs nė vieno nežemiško kliento. Ir susitrenkęs galvą. Kai per sieną bandė pats patekti į viešbutį.
Redakcijos skiltis
