Tyrėjai sakė laikraščiui, kad šie įsilaužimai buvo įvykdyti sausį ir vasarį Kinijos valstybės saugumo ministerijos padalinio, įsikūrusio pietrytinėje Guangdongo provincijoje.
Šios atakos taikiniu tapusi įmonė, kurios pavadinimas pranešime neminimas, bendradarbiauja su Karo laivyno povandeninių pajėgų centru (Naval Undersea Warfare Center, NUWC), įsikūręs Niuporte, Rod Ailendo valstijoje. Ši institucija vykdo tyrimus ir projektuoja povandeninius laivus bei kitas povandninės ginkluotės sistemas.
Kaip rašo „The Washington Post“, programišiai pavogė 614 gigabaitų duomenų, įskaitant informaciją, susijusią su jutikliais, povandeninių pajėgų kriptografijos sistemomis ir mažai žinomu projektu „Sea Dragon“.
Pentagonas iki šiol nėra paskelbęs išsamesnės informacijos apie 2012 metais pradėtą „Sea Dragon“ projektą, tik nurodė, kad jo tikslas – esamas karines technologijas pritaikyti naujoms sritims.
Karinių jūrų pajėgų prašymu „The Washington Post“ nepaskelbė informacijos apie kibernetinės atakos paveiktus naujos raketos kūrimo planus, bet nurodė, kad šis ginklas turėtų būti viršgarsinė priešlaivinė raketa, paleidžiama iš povandeninio laivo.
Karo laivyno atstovas komandoras Billas Speaksas dėl saugumo priežasčių atsisakė patvirtinti laikraščio pranešimą.
„Besivystančios kibernetinės grėsmės yra rimti reikalai, ir mes nuolat stipriname savo kibernetinio saugumo taisykles – sutelkiame dėmesį į kibernetinių grėsmių suvokimą ir mūsų kibernetinės gynybos priemonių bei informacijos technologijos galimybių adekvatumą“, – jis sakė naujienų agentūrai AFP.
Kinijos kompiuteriniai įsilaužėliai jau seniai rengia atakas prieš JAV kariuomenę, mėgindami pavogti informacijos. Pentagonas nurodo, kad anksčiau jiems pavyko nugvelbti svarbių duomenų apie naująjį sunkiai susekamą naikintuvą F-35, modernią raketų sistemą „Patriot PAC-3“ ir kitus itin jautrius projektus.
Pastaruoju metu tarp Pekino ir Vašingtono tvyrojo didelė įtampa dėl įvairių klausimų, įskaitant prekybos ir karybos reikalus.
Pentagonas praeitą mėnesį atšaukė kvietimą Kinijai prisidėti prie bendrų karinių jūrų pajėgų pratybų Ramiajame vandenyne, nes Pekinas tebevykdo Pietų Kinijos jūros „militarizavimą“.
