Pasak banko „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio, yra dvi priežastys, kurios iki šiol nebuvo jokia naujiena, tačiau dabar tapo svarbios ir sukėlė nerimą dėl visų besivystančių rinkų. Pasak jo, negalima sakyti, kad dėl susitariusios padėties vienintelis šaltinis buvo Kinijos akcijų rinkos.
Mėginimai suvaldyti valiutą
„Kinijos finansų rinkos yra gana izoliuotos nuo likusio pasaulio, ji gana sekli, pritraukia mažai įmonių kapitalo, taigi dideli svyravimai joje turi mažą poveikį visos šalies ekonomikai. Negalime teigti, kad dideli susvyravimai akcijų rinkoje, pasikeitęs valiutos kursas lėmė paniką didelėse ir likvidžiose finansų rinkose nuo JAV iki Europos. Panikos bangą sukėlė daugiau priežasčių. Pirmiausiai atpigusios žaliavos apsunkino tokių besivystančių rinkų kaip Rusija, Brazilija, Pietų Afriką padėtį. Kita priežastis yra laukiamas JAV palūkanų normų didinimas, kuris sukeltų daugiau problemų įmonėms besivystančiose rinkose, kurios pastaraisiais metais daug skolinosi JAV doleriais. Brangstanti valiuta ir palūkanos apsunkins jų galimybes grąžinti paskolas“, - sako ekonomistas.
Tam pritaria ir Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas. Anot jo, pagrindinis dalykas iššaukęs Kinijos akcijų kritimą yra netikėto valiutos devalvavimo pasekmė.
„Vietos investuotojai skolindavosi eurais arba JAV doleriais, nes tada palūkanų norma beveik lygi nuliui ir dėdavo savo lėšas į akcijas juaniais arba skolindavo verslui. Gavosi paprastas dalykas, kai Kinija netikėtai devalvavo savo valiutą, juanio vertė nukrito. Tad jei esi skoloje doleriais, skola labai smarkiai paauga, o investicijos sumažėja. Būtent tai lėmė, kad vietos investuotojai ėmė staigiai ir didesniu nei tikėtasi žingsniu atsitraukinėti iš ten, kur gali. Iš pradžių iš Kinijos, o vėliau iš pasaulinių rinkų ir panašiai. Visas šitas veiksmas nėra susijęs makroekonomikos lygiu, jis yra visiškai susijęs su Kinijos veiksniu devalvuoti valiutą. Šito veiksmo nebuvo įmanoma prognozuoti“, - pabrėžia ekspertas.
Nesutariama dėl krizės
Kaip teigia M. Dubnikovas, rimtas Kinijos rinkos sudrebėjimas pavojaus pasaulio ūkiui gali ir nereikšti, mat tiek JAV, tiek Europa šiuo metu vystosi tvariai.
„Šiandien žvelgiant į tai, kad pagrindinė Europos ekonomika Vokietija auga, JAV taip pat auga. Tiek ES, tiek JAV didėja užimtumas, todėl kalbėti apie krizės priešaušrį yra gerokai per anksti. Kinijos rinkos kritimas buvo iššauktas ne sulėtėjusios ekonomikos, o dėl netikėto devalvavimo. Tada finansų sistema turėjo persireguliuoti ir prisitaikyti prie naujo juanio kurso. Tada matėme labai greitą ir gilų kainų pasikeitimą. Šiandien Europoje matome, nepaisant pingančių akcijų, kilimą, kuris nuo ryto didina pagreitį. Tai yra techninė korekcija, bet ne krizė“, - prognozuoja jis.
Tuo tarpu N. Mačiulis laikosi kiek kitokios pozicijos ir teigia, kad šiuo metu rizika, kad pasaulio ekonomiką ištiks dar viena recesija yra padidėjusi, bet nesiekia 50 procentų. Pasak jo, esame didžiausioje neapibrėžtyje nuo 2009 metų.
„Pokyčiai rodo, kad tarp investuotojų yra didelis nepasitikėjimas. Jie tokio padidėjusio nerimo padėtyje parduoda patikimiausių kompanijų kaip „Apple“ ar „Microsoft“ akcijas. Tai rodo, kad yra didelis nerimas kaip atrodys pasaulis ateityje. Priežasčių reikėtų ieškoti ilgalaikiuose pasaulio ekonomikos struktūriniuose lūžiuose. Žaliavos atpigo labai ženkliai ir nepanašu, kad jos brangs, o tai sukuria milžiniškas įtampas šalyse, kurios išgauna jas. Tuo pačiu metu iškyla ilgai besikaupusi struktūrinė problema – daug įmonių skolinosi užsienio valiuta, o kai jų nacionalinės valiutos nuvertėja, jų galimybės grąžinti paskolą sumažėja. Tai yra veiksniai, kurie turės realios žalos pasaulio ekonomikai, o ne trumpalaikiai susvyravimai finansų rinkose“, - teigia ekonomistas.
