„Jie nori susipažinti su Latvijoje, Estijoje tais projektais ir nori iki mūsų atvažiuoti. Ką jie ten galvoja, ką nori - neįsivaizduoju“, - BNS sakė S.Dailydka.
Anot jo, gali būti, jog Kinijos atstovai svarsto apie galimybę dalyvauti rangos konkursuose: „Galiu tik įtarti, kad jie nori rangos konkurse dalyvauti. Gal dar kažkur, gal planuoja dalyvauti su kokiais siūlymais - neįsivaizduoju“.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Vidmantas Gudas BNS informavo, kad Kinijos kompanijos atstovai į Lietuvą atvyks sausio 5-11 dienomis.
Portalo lrytas.lt šaltinių duomenimis, kinai Lietuvos atstovams pasiūlė savo paslaugas bei investicijas, tiesiant „Rail Baltica“. Jie norėtų investuoti į projektą arba jį perimti. Kinijos kompanijos taip pat siūlo atsiųsti visą projektui reikalingą darbo jėgą.
Premjero atstovė Evelina Butkutė-Lazdauskienė BNS sakė negalinti pasakyti, ar iš tiesų kinai nori investuoti į „Rail Baltica“. Tačiau ji teigė, kad lapkritį ministro pirmininko vizito Kinijoje metu buvo kalbama, kad Lietuva galėtų glaudžiau dalyvauti projekte „Viena juosta - vienas kelias“.
„Buvo kalbėta, kad pas mus yra gera infrastruktūra, „Rail Baltica“ vystoma, traukiniai „Saulė“, „Vikingas“, ir galėtų dalyvauti „Viena juosta -vienas kelias“, - BNS sakė E.Butkutė-Lazdauskienė.
Pasak susisiekimo ministro atstovo Ričardo Slapšio, kinų investicijos į „Rail Baltica“ yra daugiau „teoriniai pasvarstymai“. Jis teigė, jog konkrečių pasiūlymų dėl to nesulaukta.
Lapkričio pabaigoje Pekine vykusiame Lietuvos–Kinijos verslo forumo metu pasirašyta 11 įvairių sutarčių, kurios atvers kelius Kinijos investicijoms Lietuvoje. Tuo metu Kinijos pramonės korporacija „China Merchants Group“ (CMG) pasirašė sutartį su „Lietuvos geležinkeliais“ dėl ekspedijavimo ir logistikos įmonės kūrimo.
Be to, CMG ketina Klaipėdoje steigti logistikos parką, investuoti į jūrų uostą ir tapti vieno iš terminalų valdytoja bei potencialia tolesnės uosto plėtros partnere. Ji taip pat derasi su tarptautine uostų terminalų operatore „Terminal Investment Limited“ dėl investicijų į vieną didžiausių Klaipėdos uosto krovos bendrovių „Klaipėdos Smeltė“.
Pekino bendrovė „Beijing Energy Investment Holding“ į kogeneracinę jėgainę Kaune norėtų investuoti 300-400 mln. eurų.
