Penktadienį Valstybės Tarybos Plėtros Tyrimų Centro ekonomistas įspėjo, kad antroje šių metų pusėje vartojimo produktų kainos gali kristi. „Kinija ketvirtajame 2011-ųjų metų ketvirtyje peržiūrėjo perdėtą savo monetarinės politikos suvaržymą, tačiau pokyčių intensyvumas ir greitis buvo nepakankamas“, – Vyriausybės pranešime „China Economic Times“ rašė Wu Qingas. Jis prognozuoja tipiškos defliacijos atsiradimą, jei Vyriausybė nesiims ryžtingų veiksmų. Paskutinis mėnuo, kuomet buvo pastebimas metinis vartojimo produktų kainų mažėjimas buvo 2009-ųjų metų sausis.
Šią savaitę Pekino Nacionalinis Statistikos Biuras paskelbs sausio Vartotojų kainų indeksą. Analitikai prognozuoja, kad vėl bus pastebimas infliacijos lygio mažėjimas. Gruodį vartojimo produktų kainos, kaip rodo indeksas, pakilo 4,1 procento, lyginant su 2010-ųjų metų gruodžiu. Nuo lapkričio (4,2 procento) šis rodiklis sumažėjo, lyginant su praeitų metų duomenimis. Liepą infliacija buvo pasiekusi 6,5 procento.
Oficialus infliacijos lygis neabejotinai slepia kainų didėjimo mastą, tačiau parodo teisingas tendencijas. Jei Kinijoje antroje metų pusėje pasireikštų defliacija, Wu tikina, kad tai būtų bendro ekonominio aktyvumo mažėjimo indikatorius.
Kaip tai turėtų paveikti Kinijos valiutą? Wu Qingas taip pat prognozuoja, kad nepaisant Kinijos Liaudies Banko intervencijos, juanis šiais metais nuvertės. Ši, iš pažiūros stulbinanti prognozė, atspindi užkulisinius nepageidaujamo eksporto pertekliaus mažėjimo pokyčius Kinijos kapitale, kurie didele dalimi priklauso nuo užsakymų mažėjimų Europoje. Nesvarbu, ar dėl rinkos veiksnių, ar dėl Vyriausybės veiksmų, Kinijos valiuta nuvertės, o tai yra dar vienas ekonomikos silpnėjimo ženklas, teigia Wu.
Kodėl analitikai abejoja Pekino pateiktu 8,9 procento 2011-ų metų ketvirtojo ketvirčio bendro vidaus produkto augimo įvertinimu? Kiti ekonomikos rodikliai rodo, kad Kinijos ekonomika susilpnėjusi. Pavydžiui, beveik neįmanoma suderinti planuojamo naujausio 8,5 procento Vyriausybinio sektoriaus augimo plano, pateikto Kinijos Liaudies Banko patarėjo Li Daokui, su Wu Qingo įspėjimais dėl defliacijos išaugimo ir valiutos nuvertėjimo antrame šių metų pusmetyje. Vertinant Pekino automobilių pardavimo, nekilnojamojo turto, elektros energijos suvartojimo statistiką, galime susidaryti problematiškos, augačios panašiai anemiškai kaip ir Jungtinių Amerikos Valstijų, ekonomikos įspūdį,
Ką Pekinas turėtų daryti? Wu kolega Zhang Chenghui iš prestižinio Plėtros Tyrimų Centro taip pat siūlo, kad Vyriausybė palengvintų kreditų gavimo sąlygas, teigdamas, kad rinkoje jau yra pinigų trūkumas. Tuo tarpu premjeras Wen Jiabao, aukščiausias pareigūnas, sprendžiantis ekonomikos klausimus, vis dar tiki, kad vyriausybė turi imtis priemonių ekonomikai suvaldyti. Kol jis neatsisakys savo „koreguojamosios“ politikos, leisdamas pinigams laisvai cirkuliuoti, tol Kinijos ekonomika toliau strigs.
Nepaisant gana pesimistiškų šio ketvirčio prognozių, dauguma analitikų nesijaudina dėl nuosmukio, teigdami, kad esama situacija buvo politikos planuotojų tikslas. Jie greičiausiai yra neteisūs, nes ekonomikos augimo apsėsti pareigūnai ir politikai prieš dvejus metus siekė sumažinti nekilnojamojo turto kainų augimą, nesukeldami smukimo. Bet kuriuo atveju, tie, kurie pasitiki Pekino ekonomikos planuotojų sugebėjimais, turi pripažinti, kad defliacijos ir juanio nuvertėjimo pradžia reiškia jų nesugebėjimą viską kontroliuoti.
Iš Wu Qingo komentaro galima daryti išvadą, kad Kinija jau beveik pasiekė defliacijos ir pinigų nuvertėjimo etapą.
