Šis perspėjimas nuskambėjo prieš ketvirtadienį planuojamą JAV ir Kinijos prezidentų Joe Bideno (Džo Baideno) ir Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) telefoninį pokalbį ir tvyrant įtampai dvišaliuose santykiuose.
Pekinas griežtai sureagavo į praėjusios savaitės pranešimus, kad N. Pelosi rugpjūtį galėtų apsilankyti savarankiškame Taivane.
Šis galimas vizitas tikriausiai bus svarbiausias klausimas per Xi Jinpingo ir J. Bideno pokalbį telefonu, turintį įvykti, pasak JAV lyderio, šią savaitę. Vienas amerikiečių pareigūnas sakė, kad pokalbis įvyks ketvirtadienį.
Valdant J. Bidenui, dviejų pasaulinių supergalių santykiai toliau blogėja dėl tokių klausimų kaip Taivanas, žmogaus teisės ir konkurencija technologijų srityje.
Pekinas šią savaitę įspėjo, kad „rengiasi“ galimam N. Pelosi vizitui, kuris būtų pirmas JAV Atstovų Rūmų pirmininkų apsilankymas Taivane nuo 1997 metų.
„Griežtai nepritariame pirmininkės Pelosi vizitui į Taivaną“, – eilinėje spaudos konferencijoje sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas (Džao Lidzianas).
„Jei JAV žengs į priekį ir kels iššūkį Kinijai,.. JAV prisiims visas iš to kylančias pasekmes“, – pridūrė jis.
Galimybė, kad Taivane gali apsilankyti JAV Atstovų Rūmų pirmininkė N. Pelosi, aukščiausio rango Kongreso demokratė ir antroji eilėje po viceprezidento, prireikus galinti perimti prezidento pareigas, dar labiau paaštrino sudėtingus dvišalius santykius.
Anksčiau šią savaitę Pekinas pasmerkė galimą N. Pelosi kelionę į Taivaną. Kinija tada irgi įspėjo Jungtines Valstijas, kad jei N. Pelosi nuvyks į šią salą, joms „teks visa atsakomybė už visas rimtas pasekmes“.
„Nėra gera idėja“
Pekinas autonominę, demokratiškai valdomą Taivano salą laiko savo teritorijos dalimi ir ne kartą sakė, kad kada nors ją susigrąžins, prireikus – jėga.
Šiemet labai padaugėjo Kinijos lėktuvų įsibrovimų prie Taivano, Pekinui bandant izoliuoti salą tarptautiniu mastu.
Bet kokia N. Pelosi kelionė vyktų itin sudėtingu metu, kai Xi Jinpingas rengiasi vėliau šiais metais įtvirtinti savo valdžią per svarbų partijos suvažiavimą, rengiamą nepalankiomis ekonominėmis sąlygomis.
Praėjusią savaitę laikraštis „Financial Times“ pranešė, kad N. Pelosi planuoja rugpjūtį apsilankyti Taivane, į kurį iš pradžių planavo vykti balandį, bet atidėjo kelionę dėl teigiamo COVID-19 testo.
N. Pelosi nepatvirtino vizito, bet praėjusią savaitę žurnalistams sakė, kad „mums svarbu parodyti paramą Taivanui“. Vis dėlto ji neigė, kad Kongresas pasisako už Taivano nepriklausomybę.
Tačiau prezidentas J. Bidenas praėjusią savaitę žurnalistams sakė, kad JAV kariuomenės pareigūnai mano, jog šiuo metu N. Pelosi apsilankyti saloje „nėra gera idėja“.
Šiaip jau politiškai susiskaldžiusiame Vašingtone Taivanas turi abiejų partijų paramą, o Kinijos perspėjimai tik pakurstydavo raginimus N. Pelosi nuvykti tokio vizito.
Ji seniai garsiai kritikuoja žmogaus teisių padėtį Kinijoje, o 1991-aisiais įsiutino Pekiną išskleisdama Tiananmeno aikštėje transparantą dvejais metais anksčiau ten nužudytų demonstrantų atminimui.
JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas Billas Burnsas (Bilas Bernsas) praėjusią savaitę sakė, kad Xi Jinpingas atrodo pasirengęs panaudoti jėgą Taivane. Anot jo, Rusijos invazijos Ukrainoje pavyzdys keičia tik Pekino vertinimus, kada ir kaip ši jėga turi būti panaudota, o ne bendrą nusiteikimą įsiveržti.
„Nenuvertinčiau prezidento Xi ryžto įvesti Kinijos kontrolę“ Taivane, sakė jis.
J. Bideno administracija didina paramą Taivanui, bet JAV rūpinasi į Taibėjų siųsti ne aukšto lygio delegacijas, o žemesnio rango pareigūnus, atsakingus už prekybą ar kitas mažiau kontroversiškas sritis, arba buvusius pareigūnus.
1997-aisiais Taivane lankėsi tuometinis JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Newtas Gingrichas (Niutas Gingričas), bet tuomet Kinijos įsiveržimas į Taivaną buvo laikomas mažiau tikėtinu.
