Vis dėlto nešvarių indų prikrauta kriauklė niekada netaps virtuvės puošmena. Taigi, jei nenorite, kad jūsų namai alsuotų nešvara, skubėkite suplauti juos kol dar keletas lėkščių nevirto visa stirta.
Kad plauti būtų maloniau...
...indai turi patikti. Tik tada jų priežiūra taps ne vargu, o malonumu. Išmeskite visus pažeistus indus – ypač jei jų vidinis paviršius padengtas apibraižytu teflonu ar emaliu. Tokie indai ne tik neteikia estetinio pasitenkinimo – gaminant juose valgį į maistą išsiskiria organizmui kenksmingos medžiagos.
Jums turėtų patikti ir tai, kuo plaunate indus. Įsigykite patogių spalvotų kempinėlių, šveistukų, patogias gumines pirštines, gardžiai kvepiantį indų ploviklį.
Kempinėles reikėtų keisti ne rečiau nei kartą per dvi savaites, o pagal poreikį – ir dažniau.
Juokėsi puodas, kad katilas juodas?
Kelios lėkštės – išties ne problema. Tačiau ką daryti, kai tenka plauti prikepusius, pridegusius maisto likučius? Tai gali tapti tikru iššūkiu, kurį įvykdyti reikia ne tik pasiryžimo, bet ir fizinės ištvermės – juk savaime suprantama, kad be atkaklaus šveitimo neišsiversite. Nors, tiesą sakant, kartais šios nemalonios procedūros išvengti galima. Jei indus prieš tai taisyklingai užmerksite.
Pripilkite prisvilusį puodą sūraus vandens ir palikite mirkti per naktį. Kitą dieną įberkite dar druskos, pavirinkite ją nusistovėjusiame vandenyje, tada vandenį nupilkite, o puodas lengvai išsišveis.
Kitas būdas nuvalyti svilėsius – pavirti puode vandens su dviem–trim šaukštais sodos. Tada liks tik patrinti šiurkščia kempine – nešvarumai turėtų lengvai nusiplauti.
Tefloninius indus taip pat galima šveisti ne tik minkštomis kempinėmis, bet ir specialiomis abrazyvinėmis. Dairykitės parduotuvėse kempinėlių su užrašu, kad tinka ir tefloniniams indams. Dažniausiai šiurkščioji jų dalis būna baltos spalvos.
Paauksuotų indų, ypač antikvarinių, negalima plauti nei skystomis, nei miltelių pagrindu pagamintomis priemonėmis, nei sodos tirpalu. Tokie indai plaunami šiltu, bet ne karštu vandeniu, minkšta kempinėle. Į vandenį galima įlašinti keletą spirito lašų. Baigus plauti indai perskalaujami šaltu vandeniu, nuvalomi servetėle su mikrofibra.
Vaikų ir kūdikių indų geriau neplauti jokiomis cheminėmis priemonėmis – čia jums taip pat padės mikrofibros servetėlė, kuriai nereikia jokių ploviklių. Tokia servetėlė pati puikiai sugeria mikrobus ir bakterijas, indų paviršius liks švarutėlis.
Nerūdijančio plieno indai ilgainiui tamsėja, jų blizgesys susidrumsčia. Apnašas nuvalysite perpjautu obuoliu arba kriauše – patrinkite indo paviršių, nuskalaukite šaltu vandeniu ir nušluostykite minkštu rankšluosčiu.
Bene klastingiausi indai – keptuvių dangčiai. Kad ir kaip kruopščiai juos šveistumėte, prie rankenėlės visada liks gelsvų apnašų, kurių nuvalyti, atrodo, neįmanoma. Bet taip tik atrodo. Apnašos suminkštinamos pabarsčius jas soda. Jei apnašos susikaupė seniai, palaikykite užbarstę soda per naktį, o ryte kruopščiai nušveiskite. Vėliau procedūrą kartokite kaskart, kai plausite dangtį, net jei iš pirmo žvilgsnio jokių apnašų prie rankenėlės nematyti. Tiesa, pakartotinai valant laikyti užbarstytos sodos jau nebereikės, naudokite ją kaip plaunamuosius miltelius.
Variniai indai pastaruoju metu itin madingi, neretai jie tampa ne tik virtuvės rakandais, bet ir jos puošybos elementais. Varis valomas tokiu mišiniu: 6 dalyse vandens išmaišykite 3 dalis amoniako ir 1 dalį trintos kreidos. Viską gerai išplakite. Užtepkite mišinio ant kempinėlės, suvilgykite juo indo paviršių, palikite nudžiūti, o tada patrinkite sausa (!) abrazyvine kempinėlės dalimi.
Prieš pradedant ruošti maistą ant naujos ketaus keptuvės, pabarstykite ją druska ir šiek tiek pakaitinkite ant ugnies. Tada suglamžykite popieriaus lapą ir juo ištrinkite keptuvės dugną su ta pačia druska, o jos kristalus išbėrę įtrinkite keptuvę aliejumi ir dar kartą pakaitinkite. Ketaus keptuvės nepatariama plauti plovikliais – paprastai užtenka karšto vandens ir metalinio šveistuko arba šiurkščios kempinės. Išplautą keptuvę nušluostykite sausu rankšluostėliu, kad nerūdytų.
Emaliuotų indų geriau neplaukite vos juose ką nors išvirę – pirma leiskite atvėsti, priešingu atveju jie gali deformuotis.
Ekologiška alternatyva plovikliams
Cheminiai indų plovikliai kenkia ne tik rankų odai. Įrodyta, kad jų dalelės lieka ant indų net itin kruopščiai juos išskalavus dideliu kiekiu vandens. Taigi cheminiai junginiai patenka į virškinamąjį traktą, o tai jūsų ir namiškių sveikatai – tikrai ne į naudą. Todėl verta išmėginti ir alternatyvą cheminiams plovikliams – namuose gamintas indų plovimo priemones.
Garstyčių ploviklis. Bene populiariausia naminių indų ploviklių sudedamoji dalis – garstyčių milteliai. Jie ištirpinami vandenyje (dalis garstyčių miltelių ir dvi dalys vandens). Toks ploviklis puikiai tirpdo riebalus, švelniai nuvalo prikibusius maisto likučius ir net svilėsius tiek nuo puodų, tiek nuo keptuvių, nepažeidžia tefloninių, emaliuotų paviršių.
Plaunamasis gelis. Gana paprasta pasigaminti ir plaunamojo gelio, kurį galima laikyti indelyje prie kriauklės. Į 500 mililitrų karšto vandens įberkite 1/4 stiklinės muilo drožlių. Maišykite tol, kol muilas visiškai ištirps. Tada, nuolat maišydami, įpilkite du šaukštus glicerino, du šaukštus citrinos sulčių ir šaukštelį spirito arba degtinės.
Daržo sezoną atidarius. Sena liaudiška priemonė indams valyti – moliūgų lapai. Jie puikiausiai pakeičia mazgotę, o jais išplauti indai blizga tarsi nauji.
Citrininis ploviklis. 150 mililitrų acto sumaišykite su tiek pat vandens, įpilkite keletą šaukštų pagal receptą su glicerinu pagaminto plaunamojo gelio, šaukštą citrinos sulčių ir šaukštelį kukurūzų krakmolo. Kaskart prieš naudodami tokį ploviklį suplakite.
Laura Mureikaitė
