Nuo spalio 14-osios dalį Seimo kėdžių užims naujokai, o neperrinktiems šios kadencijos parlamentarams bus išmokėtos tūkstantinės sumos. Kiek valstybė skiria jiems „naujo gyvenimo pradžiai“ ir kiek apskritai kainuoja Seimo rinkimai?
Pasitraukiantiesiems – tūkstantinės kompensacijos
„Manau, kad turime tik dalį sumos, kurios prireiks“, – sakė Seimo kancleris Jonas Milerius. Portalui Balsas.lt jis atskleidė, kad kol kas Seimo darbo užmokesčio fonde po spalį vyksiančių rinkimų pasitrauksiantiems Seimo nariams ir jų komandai – politinio, asmeninio pasitikėjimo tarnautojams, Seimo vadovybės sekretoriatui, frakcijų sekretoriatams – išeitinėms išmokoms sukaupta kiek mažiau negu vienas milijonas litų.
Anot J. Mileriaus, „kiek pinigų iš tikrųjų prireiks, parodys tautos valia“. Todėl iš anksto planuoti šių išlaidų nereikėtų.
„Manau, kad absurdiška prognozuoti, kiek pinigų reikės išeitinėms išmokoms. Negalime prognozuoti, kas nebus perrinktas, kas nuspręs pats nedalyvauti rinkimuose. Po antro rinkimų turo, kai pripažįstamas naujos sudėties parlamento mandatų teisingumas – jau po kelių minučių galėtume pasakyti, kiek reikės lėšų. Tačiau esame priversti planuoti. Lėšos planuojamos atsižvelgiant, kokia kaita buvo ankstesnėse kadencijose“, – sakė J. Milerius.
Žvelgdami į dvejų pastarųjų rinkimų rezultatus galėtume prognozuoti, kad pasikeisti gali kiek daugiau ar mažiau negu pusė Seimo narių. Pavyzdžiui, po 2004 metų rinkimų Seimą paliko net 84 parlamentarai. Jiems buvo išmokėta 1 milijonas 668 tūkstančiai litų, vidutiniškai daugiau kaip po 19,5 tūkstančio kiekvienam. Šiek tiek mažesnės sumos prireikė 2008 metais – baigusiems kadenciją ir neperrinktiems Seimo nariams išmokėta 1 milijonas 548 tūkstančiai litų. Parlamentą paliko tik 67 politikai, bet jiems išmokėta vidutiniškai po 23 tūkstančius litų.
J. Milerius aiškina, kad išmokos dydis priklauso nuo parlamentaro užimamų pareigų Seime ir gaunamo atlyginimo bei kadencijų skaičiaus. Tačiau net nuo 1990-ųjų nuolat rinktas Seimo narys negautų daugiau kaip 6 vidutinių mėnesio atlyginimų dydžio išmokos, o mažiausia išmoka – 2 vidutinių mėnesio atlyginimų dydžio.
„Jeigu Seimo narys neišbuvo visos kadencijos, tačiau dirbo parlamente daugiau kaip pusę metų (šioje kadencijoje yra keletas, kurie išrinkti, pavyzdžiui, po savivaldybių rinkimų į merais tapusių parlamentarų vietas), jam priklauso 2 vidutinių mėnesio atlyginimų dydžių išmoka“, – aiškino J. Milerius. Jis pridūrė, kad tie, kurie pasitraukė iš Seimo patys ar po apkaltos, negauna nieko.
Partijų pinigines suplonino įstatymas
2000 metais politinėms partijoms jų veiklai finansuoti iš valstybės biudžeto buvo skirta tik 980 tūkstančių litų. „Tik“, jeigu lyginsime su sumomis, kurios buvo skirtos vėlesniais metais. 2004 metais iš valstybės biudžeto joms buvo skirta 6 milijonai litų dotacijų, 2008-siais – 20 milijonų litų. Šių metų pirmąjį pusmetį politinėms partijoms jau išmokėta 10 milijonų 139 tūkstančiai litų. Antra tiek iš valstybės biudžeto bus skirta ir antrąjį pusmetį.
„2000-siais metais taip pat buvo krizė, o skiriant pinigus 2008 metams, ekonomika dar sparčiai augo. Šiemet valstybė vėl priversta taupyti. Nors suma, kuri 2012 metais skirta partijoms, tokia pati, kaip ir prieš ketverius metus, visų rinkimų išlaidų ji nepadengs, nes anksčiau nemažai lėšų politinės partijos susirinkdavo ir iš juridinių, ir iš fizinių asmenų“, – Balsas.lt aiškina Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Labiausiai visų partijų kišenes „sausina“ Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas, kurį prieš kurį laiką priėmė patys Seimo nariai. Jame užfiksuota, kad partijos negali gauti aukų iš juridinių asmenų. Apribotos ir fizinių asmenų galimybės aukoti.
„Dabar partijos turi galimybę papildomai gauti pinigų, jeigu gyventojai nuspręs pervesti joms 2 procentus gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Fiziniai asmenys politinėms partijoms remti gali papildomai skirti dar 1 procentą GPM“, – aiškino Z. Vaigauskas. Anot jo, skaičiuojama, kad jeigu visi gyventojai šiuos pinigus skirtų politinėms partijoms, galėtų susidaryti beveik 28 milijonai litų.
VRK vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad pats kandidatas savo politinei kampanijai gali paaukoti ne daugiau kaip 43 tūkstančius 500 litų, o fiziniai asmenys kandidatams gali paaukoti 21 tūkstantį 750 litų. Tiesa, fiziniai asmenys politines partijas gali paremti ir mažomis, iki 40 litų aukomis, kurios nesiejamos su GPM ir pajamų deklaravimu.
„Bet svarbiausia yra tai, kad vienas fizinis asmuo visiems politinės kampanijos dalyviams per kalendorinius metus negali paaukoti daugiau kaip 10 procentų jo už praėjusius kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų. Jeigu žmogaus atlyginimas per metus yra 60 tūkstančių litų, tai jis gali paaukoti tik 6 tūkstančius litų“, – skaičiavo Z. Vaigauskas.
VRK vadovo teigimu, galimybių pasipinigauti apribojimas turėtų skatinti partijas konkuruoti ne pinigais, bet idėjomis, tačiau stokojantiems lėšų mažiesiems konkuruoti vis tiek sunku. Anot jo, kaimyninių šalių bandymai spęsti šią problemą taip pat nepasiteisino.
„Rusija pasiūlė imti paskolas, tai kai kurios partijos ilgam į milijonines skolas įklimpo. O lenkai, pavyzdžiui, pabandė mažąsias partijas finansuoti, ir jų iš karto labai daug atsirado“, – sakė Z. Vaigauskas.
VRK gyvens taupiai
Dviem šių metų rinkimų balsavimo ratams VRK skirta beveik 21,5 milijono litų. Gerokai daugiau – 26,6 milijono – buvo skirta rinkimams į Seimą, vykusiems 2008 metais. O štai 2004 metų rinkimų biudžetas buvo net „liesesnis“ už šiemetinį – 18,8 milijono litų.
„2008 metais buvo pakilimas. Pateiksiu ir kitą pavyzdį. 2007 metais savivaldos rinkimams mums buvo skirta 18 milijonų litų, o 2011 metais liko tik 15,6 milijono. Sunkmetis viską koreguoja. Ir komisijos narių atlyginimai mažėja“, portalui Balsas.lt sakė VRK pirmininkas Z. Vaigauskas.
Jo teigimu, ši suma apima viską – nuo komisijos narių darbo užmokesčio, kompiuterinių programų ir modernesnės įrangos rinkimų apylinkėse iki tušinukų, kanceliarinių prekių ir transporto išlaidų. Vien „Sodrai“ atiteks apie 3,5 milijono litų.
