Kiek valdininkų reikia „išsivaikštančiai Lietuvai“? (II)

Taupi ir „liekna“ Vyriausybė – tai terminas iš „Saulėlydžio komisijos“ ataskaitos, paskelbtos praėjusią savaitę.

Joje teigiama, kad per dvejusmetus (2009-2010 m.)7 proc. arbadaugiau kaip 11,6 tūkst. palyginti su 2008 m. sumažėjo valdininkų gretos ir dėl to sutaupyta 882 mln. litų.

Deja, 2011 m. bent jau dalį savo pažadų valdžia, atrodo, užmiršo, ir valdininkų armijos mažinimo tendencijos išliko ne visur, nors biurokratų Lietuvoje „Balsas.lt“ skaitytojų ir komentatorių nuomone akivaizdžiai per daug, o eiliniai piliečiai jiems nerūpi.

Lietuvoje mažėja ir gyventojų, ir valdininkų

Statistika liudija – mažėjant mūsų šalyje gyventojų, mažėja ir valdininkų. Per sunkmetį net šiek tiek sparčiau. Tiesa, valdininkus VRM specialistai, pateikę „Balsas.lt“ redakcijai šiuos duomenis, suskaičiavo tiksliai, o ar tikrai Lietuvoje gyvena tiek žmonių, kažin ar drįstume tvirtinti – visų pirma dėl to, kad niekas tiksliai nežino, kiek mūsų emigravo, o kiek išvyko uždarbiauti.

Bet  ar valdininkų tikrai tiek reikia? Ar mes, mokesčių mokėtojai, pajėgūs juos išlaikyti? Štai dar keli portalo skaitytojų komentarai.

Taupi vyriausybė: pensijas atkurs ne visiems, bet koeficientus klerkams – būtinai

Ministro Pirmininko tarnybos išplatintoje informacijoje rašoma, kad 2009-2010 m. „darbo apmokėjimo suma mažėjo visų ministrų valdymo srityse ir Ministro Pirmininko tarnyboje – bendrai 17 proc. Labiausiai ši suma sumažėjo Ministro Pirmininko tarnyboje (36 proc.), žemės ūkio ministro (32 proc.), teisingumo ministro (30 proc.), ūkio ministro (29 proc.) valdymo srityse“.

Deja, akivaizdūs faktai liudija, kad 2011-asiais kai kuriuose sektoriuose ši tendencija pamažu ėmė nykti. O kaip bus kitais metais? Ar ,,taupanti ir „liekna“vyriausybė, nevienareikšmiškai įspėjusi, kad 2012 m. valstybės biudžetas bus itin įtemptas ir gali būti, kad net ne visų grupių pensijų gavėjams jos bus atkurtos iki prieškrizinio lygio, taip pat vertina ir saviškių galimybes išgyventi su mažiau pinigų?

Skaitant ,,Saulėlydžio komisijos“ ataskaitą atrodo, jog taip. Joje akcentuojama, kadpagaldarbo užmokesčiokriterijus viešasis sektorius 2010 m. pabaigoje buvo grįžęs į 2007 m. lygį, tačiau „išlaikant šalies finansinį stabilumą valstybės organizacijoms skiriamas biudžetinis finansavimas per artimiausius kelis metus negali didėti“.

Bet atrodo, kad bus ne visai taip...

Valstybės tarnautojų registro informacija rodo, kad jų (be statutinių) vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių 2008-2010 m. sumažėjo daugiau negu 500 Lt. Bet jis vis tiek buvo gerokai aukštesnis negu visų Lietuvos dirbančiųjų vidurkis.

Bene gausiausios biurokratų grandines – vyriausiųjų specialistų atlyginimai dar didesni. Daugelio jų alga pernai buvo šiek tiek didesnė už vidutinį valstybės tarnyboje (ir už vidutinį Lietuvoje), o šiemet daugeliui dar šiek ūgtelėjo.

Netrukus prasidėsiančiais 2012 m. ne vienas jų veikiausiai vėl galės džiaugtis šiek tiek storesnėmis piniginėmis, nes atlyginimų koeficientai kils iki prieškrizinio lygio, nors didinti atlyginimus bibliotekininkams, muziejininkams, kultūros centrų darbuotojams valdžia  numato ne anksčiau kaip nuo 2013 metų.

Atsilieka nuo biurokratų ir vidutinis  Lietuvos gyventojų atlyginimas.  Šių metų pirmąjį ketvirtį jis  siekė 2071,6 Lt arba maždaug du trečdalius gausiausio valdininkų būrio algos.  Finansų ministerija skaičiuoja, kad šių metų rugsėjį  vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje neatskaičius mokesčių buvo 2051,4 Lt, o 2012 m. turėtų būti apie 2164,2 Lt.

Panašus ir vieno iš Lietuvoje veikiančių bankų aptarnaujančio personalo vidutinis atlyginimas 2010 m. pabaigoje – apie 2070 Lt prieš mokesčius. To paties banko specialistų vidutinis atlyginimas labai artimas ministerijų vyriausiųjų specialistų atlyginimams – apie  3300 Lt. Tiesa, kai kuriose  pramonės šakose dirbantys specialistai tuo pačiu laikotarpiu uždirbo ir per 4 tūkst. Lt, o aukštos kvalifikacijos IT specialistų atlyginimai svyruoja ties 5–7 tūkst. Lt riba. Vis dėlto valstybės institucijų darbuotojai neturėtų labai skųstis.

Kas motyvuoja valstybės tarnautojus?

Prieš kelerius metus kai kurie valstybės tarnyboje dirbantys žmonės atvirai sakydavo, kad jiems neapsimoka ieškoti kitos darbo vietos. Po to, kai vadinamasis bazinis atlyginimas gerokai padidėjo (nuo 430 Lt iki 490 Lt – red. past.), o kartu su juo ir priedai už stažą bei kvalifikacinę klasę, jie neslėpė esantys patenkinti.

„Aš gaunu apie 3 tūkst. į rankas, darbas žinomas, kartais ir į užsienį už valdiškus pinigus išvažiuoju, tai kodėl turėčiau ieškoti ko nors kito. Iš valstybės tarnybos neatleis taip paprastai, kaip koks nors verslininkas, kuriam vieną dieną nepatiks, kaip į jį pasižūrėjai“, – svarstė prieš krizę vienoje ministerijoje vyriausiąja specialiste jau penkerius metus dirbanti Dalia K.

„Nežinau, kaip reikės gyventi“, – guodėsi ta pati moteris prieš dvejis metus, kai vyriausybė, vieniems didindama mokesčius, kitiems naikindama lengvatas, tretiems mažindama socialines išmokas, apkarpė atlyginimus ir valstybės tarnyboje. Anot Dalios K., jos atlyginimas dėl to sumažėjo 7-8 šimtais litų.

Nepaisant to, kad viduriniosios grandies valstybės tarnautojų atlyginimai net sunkmečiu išliko aukštesni už vidutinį Lietuvoje, kai kurių profesijų atstovai neslepia, kad į valstybės sektorių eina tik tie, kurie paprasčiausiai nori ramiai gyventi ir gauti algą. Kiti derasi dėl išskirtinių darbo sąlygų arba tyliai susitvarko, kad galėtų užsidirbti papildomai.

„Aš iš karto sutariau, kad galėsiu toliau studentams paskaitas skaityti. Bet kada galėčiau išeiti dirbti privačiai, tačiau turiu 3 metų sūnelį, o jis kartais serga. Čia dirbdama be jokio sąžinės graužimo pasiimu nedarbingumo lapelį“, – atviravo vienoje Seimui pavaldžioje institucijoje dirbanti teisininkė A. S.

Anot moters, kai kurie jos kolegos, kurie aplinkybėms susiklosčius pabandė padirbėti valstybės tarnyboje, stengiasi kuo greičiau grįžti kitapus barjero.

„Ne tik vyrai, bet ir moterys, kai tik vaikai paauga, stengiasi sprukti. Ministerijose ir įstaigose prie jų lieka tik tie, kurie nori ramiai egzistuoti, ir tie, kurie dirba jau labai seniai. Iššūkių jie nenori, laukia pensijos, o dėl didelio stažo ir kitų dalykų jiems „prikapsi“ nemaži priedai“, – dalijosi mintimis A. S.

O štai vieno IT specialisto „išpažintis“.

„Aš darbo metu čia antrą atlyginimą užsidirbu – tai vienam, tai kitam pažįstamam kompiuterį paremontuoju. Po darbo per 3 metus gal tik vieną kartą buvau pasilikęs. O kai dirbau privačioje įmonėje, niekada nežinojau, kada namo grįšiu“.

Saulius P. pripažįsta, kad toje įmonėje dirbti buvo įdomiau, negu „klerkų“ kompiuterius prižiūrėti, ir gaudavo gerokai daugiau.

„Bet pridėjus tai, ką užsidirbu papildomai, išeina beveik tas pats. Jeigu tokios galimybės nebūtų, nė dienos čia nedirbčiau“, – atvirai prisipažino IT specialistas.

Skaitytojas: geriau vienas protingas nei dešimt už minimumą

Dar vienas „Balsas.lt“ skaitytojo komentaras.

AT:„Jų (valdininkų – red. past.) išlaikymas neturi būti našta valstybei. Čia tiktų principas „geriau vienas protingas nei dešimt už minimumą“. Bet tai sutvarkyti reikia protingų Seimo narių, ministrų, vadovų ir t.t. Tačiau tokie žmonės ir taip turi ką veikti, kam jiems į tą mėšlą lįsti?“

O gal iš tiesų metas pradėti skaičiuoti kitaip: geriau dar mažiau, bet labai gerai apmokamų valstybės tarnautojų, puikiai išmanančių kuruojamą sritį? Tokių, kurių nesuvilios verslo sektoriaus siūlomi atlyginimai? Ir kitaip negu iki šiol vykstančių  konkursų?

Apie juos ir apie naujus bandymus padaryti valstybės tarnybą tikrai prestižine – artimiausioje ateityje.

Susiję:

Kiek valdininkų reikia „išsivaikštančiai Lietuvai“? (I)