Parodos „Mokykla 2012“ metu vyko projekto „Lyderių laikas 2“ vykdytojų inicijuota diskusija „Kiek savarankiška yra Lietuvos mokykla?“. Tyrimai rodo, kad mokyklų veikla Lietuvoje yra griežtai reglamentuojama ir nacionaliniu, ir savivaldos lygmeniu, tačiau kontroliuojamas ne pasiektas rezultatas, o veiklos procedūros. „Mokyklų savarankiškumas - tai ne tik teisės aktai, bet visų pirma institucionalizuota bendruomenės valia, supratimas, kad kuriame kitokiais, atsakingesniais santykiais grindžiamą mokyklą, kitokius mokyklos santykius su jos savininku (savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija), tiek su kitais asmenimis“, - sakė diskusijoje dalyvavęs projekto „Lyderių laikas 2“ teisės aktus rengiančios darbo grupės narys Vidmantas Jurgaitis.
Antrajame projekto etape rengiamose mokyklų savarankiškumo plėtotės gairėse savarankiškumas įvardijamas kaip teisė nepriklausomai nusistatyti organizacijos valdymo struktūrą – tai liečia tiek organizacijos partnerius, tiek ir pačią ugdymo programą. Šiandien labai daug dėmesio skiriama finansiniam mokyklos savarankiškumui, tačiau diskusijoje dalyvavęs švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys apgailestavo, kad labai mažai kalbama apie ugdymo turinio savarankiškumą. „Šiandien mes išgyvename ugdymo kokybės krizę“, - sakė V. Bacys.
Švietimo konsultantas Rolandas Kučiauskas įsitikinęs, kad mokyklai savarankiškumas yra būtinas. „Kalbėti apie nūdienos mokyklos savarankiškumą yra paprasta, o kartu ir sudėtinga. Paprasta, nes mes žinome savo laisves ir teises, kuriose galime, atrodo, be ypatingų apribojimų reikštis ir veikti. Sudėtinga dėl to, kad mano, kaip mokytojo, laisvės ir teisės turi savo rėmus ir jas vis tik kažkas reglamentuoja – norminiai dokumentai ir žmonės, tie kurie turi savąsias laisves ir teises tai daryti. Mokyklos bendruomenė iš tiesų turi nemažai savarankiškumo formuojant ugdymo turinį, kuriant ugdymo planus, įtraukiant į ugdymo turinį naujus mokomuosius dalykus, modulius, pasirenkamuosius dalykus, intensyvinant ugdymo procesą. Tačiau vis tik savarankiškumas mokykloje yra sąlyginis. Savarankiškumui reikštis erdvės yra, tačiau ne visada mes tomis galimybėmis, laisvėmis ir teisėmis pasinaudojame. Galbūt ne visada esame pakankamai atsakingi.“ - kalbėjo R. Kučiauskas.
Ekonomistė dr. Zina Gaidienė kalbėdama apie mokyklų savarankiškumą ir kaip jo pasiekti, pabrėžė, kad pirmiausia reikia padidinti atsakomybę ir gerai išmokti vadybos. „Mokykloms teks iš naujo išmokti ne tik gauti pinigus pagal įstatymus, bet ir pasirūpinti, kad prisiimti įsipareigojimai prieš partnerius, valstybę būtų įvykdyti. Tai tikriausiai vienas iš sunkiausių uždavinių.“, - tvirtino dr. Zina Gaidienė. Ji taip pat minėjo, kad bus labai svarbu išmokti gautus pinigus išleisti labai ekonomiškai, protingai ir su didele atsakomybe.
Savarankiškai besitvarkanti mokykla – tai bendruomenė tikrąja to žodžio prasme. Joje mokymasis mokiniams ir darbas darbuotojams turėtų tapti tikra švente, nes turėtų vyrauti pasitikėjimo, kūrybingumo, geranoriškumo, atsakomybės ir atskaitomybės atmosfera. Teisininko Vidmanto Jurgaičio teigimu, tokia mokykla turėtų tapti gerokai patrauklesnė tiek mokiniams, tiek mokytojams. Tai skatintų keistis kitas mokyklas. Savarankiškumo siekis nesiejamas su didesniu atlygiu, papildomu finansavimu, o siejamas su mokyklos bendruomenės noru ir galimybe tvarkytis savarankiškiau nei dabar, turint didesnes saviraiškos galimybes, galimybes laisviau disponuoti mokyklos turtu ir finansais. O pats svarbiausias žmogiškasis veiksnys – visų pirma bendrumo ir brandos pripažinimas, pasitikėjimas ir patikėjimas patiems spręsti problemas, priimti reikiamus sprendimus ir už juos atsakyti.
