Šiemet rekordinius šalčius pakeitę rekordiniai karščiai žieminius kailinius nugrūdo toli į spintą. Pavasarį visi miestiečiai lengviau atsipūtė į pašto dėžutę negavę kosminių sąskaitų už šildymą, tačiau ramiai gyventi liko jau nebeilgai – po daugiau kaip dviejų mėnesių išlaidų eilutėse vėl atsiras „šildymas“.
Rudenį vėl suskambės jau iki skausmo pažįstama melodija, kad šilumininkai apiplėšinėja žmones, šiluma brangsta tik Lietuvoje, o renovacija tuoj įsibėgės. Tikrai tuoj. Dar metai kiti ir išgirtoji plačioji programa ims siautėti mikrorajonuose. Svarbiausia, kad patikėtume, o darbai kada nors prasidės. Gal.
Centralizuotas šildymas didmiesčiuose kiekvienais metais kelia daug aistrų. Kiauruose sovietmečiu statytuose namuose gyvenantys žmonės už dviejų ar trijų kambarių būtą šaltais mėnesiais atiduoda vos ne visas savo mėnesio pajamas. Mažomis sąskaitomis ir šiltais namais džiaugiasi tik naujos statybos ar renovuotuose namuose gyvenantys miestiečiai, o tokių yra nedaug.
Mažiau galvos skausmo šildymo kainos sukelia besišildantiems individualiai ir gyvenantiems mažesniuose miesteliuose. Periferijoje šildymo vamzdžiai trumpesni ir neaiškių kainų voratinklis mažesnis. O tiems, kurie būstą šildo patys, kuro kainos dažniausiai rūpi kartą per metus.
Juolab kad ir pačios kainos nekelia didelio galvos skausmo. Pavyzdžiui, populiaraus kuro – malkų – kaina, prekybininkų teigimu, per metus padidėjo labai nežymiai, o tie kas pasirūpino jų nusipirkti dar žiemą – net ir sutaupė. Šiuo metu lapuočių (beržų, uosių) kubinio metro kainos svyruoja apie 100 litų, o spygliuočių – tarp 60 ir 70 litų. Be to, dalis žmonių turėjo galimybe pasinaudoti ir prieš savaitę Lietuvą nusiaubusio škvalo padariniais: gavus leidimą nuverstus medžius buvo galima susipjauti ir pasiimti už dyką. Beje, prekybininkai tikina, kad ši gamtos nelaimė bent kol kas malkų kainoms įtakos neturi.
Norintys sutaupyti keliasdešimt litų renkasi rąstus, kuriuos susipjauna patys, o jeigu perkamos jau supjautos malkos, tai kainų skirtumo tarp kapotų ir nekapotų beveik nėra.
Laukia paspirties iš valstybės
Pastaraisiais metais Lietuvoje nemažai vilčių dedama į efektyvesnį biokurą panaudojimą, tačiau verslininkai tikina, kad kalbų kol kas daugiau nei darbų. Vis dėlto kelių rajonų šildymo bendrovės, gavusios paramą, jau įsirengė modernias katilines ir tiekia šilumą iš daug efektyvesnių krosnių, kurias kaitina aplinkai draugiškesnis kuras, pavyzdžiui, medienos granulės.
Individualių namų gyventojus nuo efektyvių biokuro krosnių dažniausiai atgraso kainos. „Žymesnį biokuro panaudojimą šildymui pristabdo brangi įranga ir, be abejo, tai, kad biokuras yra brangesnis už malkas ar anglis“, - konstatavo bendrovės „Kad nebūtų šalta“ vadovas Artūras Anušauskas.
Verslininkai tikisi, kad artimiausiu metu Seime bus priimtos Atsinaujinančių energetikos išteklių įstatymo nuostatos, kuriomis bus garantuojama valstybės parama perkant efektyvų katilą.
Daugiau informacijos ir komentarų apie šildymo kainas – portale www.pinigukarta.lt.
