Kiaulių marui nesitraukiant , kiaulių augintojų neapleidžia nerimas. Skaičiuojami nuostoliai dėl sustojusio kiaulių eksporto ir krintančių kiaulienos supirkimo kainų vidaus rinkoje. „Šią savaitę jau turėtumėte valgyti rekordiškai pigią kiaulieną“, — prognozuoja gamintojai.
Nerimo nemažai
Jonavos rajone nustatyti jau trys klasikinio kiaulių maro židiniai, apie paskutinį pranešta šeštadienį: Pauliukų žemės ūkio bendrovei priklausančioje fermoje, kurioje laikoma 12516 kiaulių Juškonių kaime laboratoriniais tyrimais patvirtintas klasikinis kiaulių maras. Prieš tai kiaulės susirgo Šilų „Beržų komplekse“ ir UAB “Miva“ fermoje. Sunaikinta daugiau kaip 26 tūkstančiai maru užsikrėtusių kiaulių.
„Nuo Jonavos židinių iki mūsų tėra 100 kilometrų, — sako Edmundas Adomavičius, Radviliškio rajono ŽŪB “Gražionių bekonas“ direktorius. — Tokiam virusiniam susirgimui plisti tai nėra didelis atstumas, ir pasakyti, jog esame saugūs būtų per daug drąsu.“
Per 10 tūkstančių kiaulių auginančiame Gražionių komplekse kas tris savaites imami kiaulių kraujo mėginiai, kol kas viskas gerai. Imtasi ir visų prevencijos priemonių.
„Bet nerimo yra nemažai, — prisipažįsta bendrovės vadovas. — Yra bendra grandinė aptarnavimų, procedūrų. Ta pati įmonė utilizuoja sergančius gyvulius ir šalutinius gyvūninius produktus, atvažiuoja išvežti krituolių iš kitų kompleksų. Daug transporto lankosi, veža baltymines žaliavas kiaulynams. Nors židiniuose vežėjai nebesilanko, bet pro Jonavos rajoną važiuoja. Lietuva iš viso yra intensyvaus transporto sankryža. Pagaliau laukiniai šerniukai migruoja.“
Kainos krenta
Dėl kiaulių maro yra sustabdytas kiaulių eksportas.
„Tai neigiamai veikia kiaulienos augintojus, — sakė “Šiaulių kraštui“ bendrovės “Saerimner“, auginančios penkiuose kompleksuose 80 tūkstančių kiaulių, finansų direktorius Saulius Leonavičius. — Kiaulienos kaina nukrito apie 10 procentų. Bendrovė nemažą dalį savo produkcijos eksportuodavo į Rusiją.“
ŽŪB „Gražionių bekonas“ taip pat eksportuoja gyvas kiaules skerdimui į Rusiją. Per mėnesį — po tūkstantį kiaulių. Dabar jas pigiau tenka parduoti vidaus rinkoje.
„Nors mūsų eksportas palyginti menkas, mes jau patyrime apie 50 tūkstančių litų nuostolio, — sako “Gražionių bekono“ direktorius E. Adomavičius. — Tiek pat netenkame ir dėl kritusių kainų vidaus rinkoje. Iš viso — jau apie 100 tūkstančių litų nuostolio per mėnesį. Dėl brangių grūdų sunkiai verčiamės, o dar tokios netektys išmuša iš vėžių.“
Kiaulienos supirkimo kainos krenta. Prieš kelias savaites už gyvo svorio kilogramą dar buvo mokama po 4,50— 4,40 lito. Dabar — apie 4 litus.
„Kai kas nė tiek nebesiūlo — tik 3,90 lito, — sako E. Adomavičius. — Kitą (šią — red.past.) savaitę turėtumėte valgyti labai pigią kiaulieną.“
Ne tik finansiniai nuostoliai patiriami
„Prarandame svarbiausią dalyką — rimto eksportuotojo, nuolatinio partnerio statusą, — sako E. Adomavičius. — Mes negalime įvykdyti įsipareigojimų, mūsų partneriai — taip pat. Eksportuotojai negauna žaliavos, stabdo savo gamybą. Jeigu taip kas porą metų šokinėsime dėl susirgimų protrūkių, prarasime labai daug.“
Augintojai nerimauja ir dėl to, kad per mėnesį nesugebėta išsiaiškinti kiaulių maro priežasties. „Turėtų greičiau nustatyti, kodėl jis kilo, — sako E. Adomavičius. — Gerai, kad pirkėjai gan tolerantiški, panikos nėra. Savišvieta daro įtaką, žinoma, jog tai — ne žmogaus susirgimas, jog serga tik kiaulės ir šernai.“
Tikrinama visoje apskrityje
Alvidas Trilikauskas, Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius, informavo, jog per mėnesį apskrityje dėl kiaulių maro paimti tirti 599 kiaulių kraujo mėginiai, visi atsakymai buvo neigiami, ligos sukėlėjo nerasta.
Paskutinis židinys Jonavos rajone bendrovės „Miva“ kiaulių fermoje, kurioje auginta 2000 kiaulių, buvo nustatytas būtent atliekant stebėsenos tyrimus.
Tačiau mėginiai imami tik fermose, kuriose auginama daugiau negu 1000 kiaulių. Tokių laikytojų apskrityje yra 18. Iš jų didžiausias — UAB „Saerimner“. Iš viso apskrityje auginama per 134 tūkstančiai kiaulių. Iš apskrities rajonų vieninteliame Šiaulių rajone nėra stambių augintojų — tik nedideli.
Fermų darbuotojai negali laikyti kiaulių
Kompleksų valdytojai imasi visų atsargumo priemonių. Kompleksų negali lankyti pašaliniai, o darbuotojai privalo laikytis prevencijos priemonių, persirengti drabužius, apavą keisti darbe, dezinfekuoti.
Dirbantys kompleksuose negali patys laikyti kiaulių ar lankytis kitose fermose. Fermos turi būti aptvertos, kad nepatektų laukiniai gyvūnai, naikinami graužikai, kurie gali būti ligos sukėlėjo pernešėjai, dezinfekuojamos transporto priemonės ir panašiai.
Smulkūs ūkininkai, auginantys kiaules, anot A. Trilikausko, tokių pat prevencijos priemonių turi imtis ir atidžiai stebėti kiaulių būklę.
Ligą gali sukelti ir vakcinacija, ir užvežti transportas, „užnešti“ žmonės, graužikai.
Ar maro pažeista skerdiena nepatenka į rinką?
Kiaulių marą sukelia virusas. Inkubacinis laikotarpis 1— 3 savaitės. Kiaulės neėda, guli, pakyla temperatūra, gali atsirasti išbėrimų, vystosi organų pakitimai, kraujavimas inkstuose. Kiaulių mirtingumas nuo šios ligos — 100 procentinis.
„Žmonės šia liga neserga, žmogui ji nepavojinga, — sako specialistas. — Termiškai apdorota susirgusio gyvulio mėsa galėtų būti vartojama maistui. Žmogus suvalgytų — nieko neatsitiktų. Bet neleidžiame žalios mėsos tampyti, nes tai — infekcijos šaltinis.“
Visos maru susirgusios kiaulės, tvirtina specialistas, yra naikinamos ir vežamos utilizuoti į Rietavą. Jis neneigia, jog ūkininkai, ūkininkaujantys šalia kiaulių maro židinių, taip pat kiaules pjauna.
Bet, anot A. Trilikausko, specialistai skerdieną tikrina: „Netikiu, kad nepatikrinta mėsa į rinką patektų. Nebent ant paties ūkininko stalo. Bet kas tokią mėsą norėtų valgyti?“.
- Rūta Jankuvienė
