Aštuntfinalyje nusileidęs vienam geriausiam Europos badmintonininkų vokiečiui Marcui Zwiebleriui lietuvis negailėjo gerų žodžių savo varžovui. „Tai buvo stiprus priešininkas, tačiau neleidau jam lengvai laimėti, - kalbėjo K. Navickas. – Matau savo trūkumus, bet savo žaidimu esu patenkintas“.
Paklaustas, kodėl ilgą laiką nedalyvavo varžybose, K. Navickas nukirto trumpai: „Dėl finansavimo“.
Ruošiasi patys
„Šiuo metu nesulaukiu visiškai jokios finansinės pagalbos, todėl neturiu galimybių keliauti į turnyrus, - kalbėjo Pekino olimpinių žaidynių dalyvis. – Lietuvos badmintono federacija (LBF) šįkart apmokėjo kelionės išlaidas. Tačiau pasiruošimui Europos čempionatui nebuvo skirtas nė centas. Pats buvau paprašytas pasirašyti dokumentą, kuriame teigiama, kad nepretenduoju į jokį finansavimą. Tai buvo didžiulis akibrokštas“.
Pasak K. Navicko, ši situacija yra labiau graudi negu juokinga. „Įsivaizduokite, geriausi Lietuvos badmintonininkai ruošiasi svarbiausiems turnyrams be LBF palaikymo. Nejuokinga, - sakė K. Navickas. – Neturėdamas jokio finansavimo Europos čempionate užėmiau devintą vietą. Rezultatai rodo, kad esu aukštame lygyje. Tačiau nenoriu kalbėti apie save“.
K. Navickas pabrėžė, kad finansinių problemų turi ir Povilas Bartušis. „Jis yra labai perspektyvus sportininkas, tačiau negauna nieko. Dabar turime rūpintis ateities karta. Manau, tai galėtume daryti išvien“, - pabrėžė K. Navickas.
Atiduoda jėgas
Sportininkas teigė jau ne vieną kartą federacijai yra pristatinėjęs planą, kaip reikia investuoti ir padėti jaunajai kartai. „Pats esu pasiruošęs padėti, tačiau sulaukiu tik neigiamų atsakymų. LBF neinvestuoja nei į esamą sportininkų kartą, nei į jaunimą. Nelabai suprantu vizijos, - kalbėjo savo vardo badmintono akademiją įkūręs K. Navickas. – ir keista, ir pikta. Yra džiaugiamasi badmintono populiarumo tarp mėgėjų. Tačiau tai nėra LBF nuopelnas, mūsų sportą populiarina klubai“.
Paklaustas, kaip atrodė pasiruošimas Europos čempionatui, K. Navickas atsiduso. „Esu profesionalas ir atėjęs į treniruotę reikalauju iš savęs ir kitų maksimalaus atsidavimo, nepriklausomai, ar gaunu tam finansavimą, ar ne. Tik kiek ilgai tai gali tęstis? Treniravomės su P. Bartušiu ir Kazimieru Dauskurtu, kurį ruošiu kurčiųjų olimpinėms žaidynėms, - sakė K. Navickas. – Kiekvieną dieną trise treniruojamės. Jau daugelį metų grįžęs treniruotis į Lietuvą esu pats sau treneris, todėl tai nėra naujiena. Taip, tai nėra įprasta situacija, bet su mano tarptautine patirtimi, tai natūralu“.
Išeitis – darbas išvien
Pradėjus kalbą apie olimpinio ciklo pradžią, K. Navickas priminė, kad sau dabar negali leisti tiesiog sportuoti. „Esu atidaręs savo vardo badmintono akademiją. Privalau dirbti, jei noriu sportuoti. Privalau turėti kitą veiklą be sporto, kad galėčiau išsinuomoti aikštelę, nusipirkti kamuoliukų. Badmintonas yra brangus sportas – tai reikia pripažinti. Taip, olimpinė dvasia manyje dar rusena, bet nesulaukiu palaikymo iš artimiausios badmintono aplinkos. Tai yra skaudu. Tai verčia galvoti, ką daryti su savo karjera. Aš nesugebėsiu iki olimpinių žaidynių išsilaikyti aukščiausiame lygyje, jei pats turėsiu rūpintis savo paties finansavimu“.
Sportininkas pabrėžė, kad gyvenime visada būna iššūkių, tačiau į viską reikia žiūrėti pozityviai. „Tuos iššūkius reikia priimti su nuotaika. Ir dabar nenoriu atrodyti viskuo nusivylęs. Stengiuosi į dabartinę situaciją žvelgti pozityviai, - šypsojosi K. Navickas. – Su P. Bartušiu treniruojamės ir viskas mums yra gerai, tačiau norisi, kad visos grandys Lietuvos badmintone būtų stiprios. Jei visa badmintono bendruomenė pasiryš dirbti kartu, viskas bus gerai“.
K. Navickas pabrėžė, kad badmintonininkams užtenka to, ką turi. „Tačiau, mano manymu, neturėtume galvoti, kaip už tai sumokėti iš savo kišenių, - pabrėžė jis. - Kalbėti, kad neužtenka pinigų, galima nuolat, bet, mano nuomone, net su tiek kiek turime, galime struktūrizuotai dirbti, ir siekti rezultatų, reikia tik noro, žinių, ir teisingo požiūrio. Aš neprašau nieko neįmanomo: tiesiog elementarių dalykų. Kai tam yra pasakoma „ne“, susimąstau, ar tiems žmonėms rūpi badmintono ateitis“.
KOMENTARAS
Vilmantas Liorančas
LBF prezidentas
Badmintonas yra viena mažiausiai valstybės finansuojama olimpinė sporto šaka Lietuvoje. Iš Kūno kultūros ir sporto departamento didelio sportinio meistriškumo plėtrai gaunama 20 tūkst. eurų metams. Esame paskaičiavę, kad vieno sportininko „išlaikymas“ per metus kainuoja apie 40 tūkst. eurų metams. Esame dėkingi Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui, kuris taip pat finansuoja. LBF biudžetas metams yra virš 100 tūkst. eurų. Jaunoji karta? Siųsime į treniruočių centrą 26-erių Gerdą Voitechovskają ir devyniolikmetę Vytautę Fomkinaitę. Tikimės, kad viena iš jų tikrai dalyvaus Tokijo olimpinėse žaidynėse. Dabar didelį dėmesį skiriame trenerių paruošimui ir sporto šakos populiarinimui. Džiaugiamės, kad badmintonas populiarėja tarp mėgėjų, tačiau suprantame, kad motyvuoti jaunimą yra problematiška. K. Navickas mums padeda dirbti ir lavinti jaunimą. Tačiau greitų rezultatų nereikėtų tikėtis, nes treneris kartą gali išugdyti per 4-10 metų. Tikimės, kad Kęstutis paruoš gerų sportininkų. Jeigu kalbame apie finansavimą, manau, turėtų keistis savivaldos požiūris. Taip pat apmaudu, kad mūsų sportą pamiršo ir Švietimo ir mokslo ministerija: kažin ar universitetai žino, kas yra badmintonas. Nepamirškime, kad būtent savivaldose nusėda beveik 80 proc. sportui skirtų lėšų. Manau, finansavimą reikėtų susitvarkyti savivaldybėse – jos yra pradinė grandis.
