Ketvirtadienį Seimas Konstitucinio teismo pirmininku patvirtino Kęstutį Lapinską. Balsavimo Seime rezultatai: 106 – už, 0 – prieš, 3 – susilaikė.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas kolegas informavo, jog komitetas vienbalsiai pritarė šiai kandidatūrai.
Kalbėję įvairių frakcijų nariai pabrėžė, jog K. Lapinskas yra tinkamas kandidatas, principingas ir patyręs teisininkas. Tik Seimo narys Petras Gražulis sakė nežinąs, kaip elgtis, nes ligi šiol KT teisėjai neišsakydavo atskirosios nuomonės ir jam nesą aišku, kaip K. Lapinskas balsavo svarstant nušalintojo prezidento Rolando Pakso bylą. Jis ragino K. Lapinską „netęsti Egidijaus Kūrio tradicijų“ ir dirbti Lietuvos Konstitucijai.
Dar antradienį pristatytas Kęstutis Lapinskas sakė sutinkąs kandidatuoti todėl, kad jo darbo stažas KT yra didžiausias – dvylika metų. Be to, kandidatas pabrėžė, jog jam teko asmeniškai rengti galiojančios Lietuvos Konstitucijos projektą ir Konstitucinio teismo įstatymą, dalyvauti kuriant šalies teismų sistemą, dirbti teismuose, rengiant įstatymų projektus. Kandidatas pabrėžė išmanąs Europos šalių konstitucinių teismų praktiką ir patirtį
Rimčiausias iššūkis, kuris laukia KT, pasak kandidato, yra numatoma teisė šalies piliečiams individualiai kreiptis į KT. Pasak kandidato, jau pirmajame etape Seimas, kuris rengia atitinkamus projektus, reiktų bendradarbiavimo tarp institucijų. Įgyvendinti ir praktikoje taikyti šią naujovę teks pačiam KT.
Konstitucinio teismo teisėjams senbuviams, anot kandidato, teksią perduoti dalį patirties, teks svarbus uždavinys – perduoti patirtį naujokams ir užtikrinti konstitucinės doktrinos perimamumą.
Bylų nagrinėjimo terminai KT, kaip pabrėžė K. Lapinskas, irgi yra labai opi problema. Anot jo, buvo laikotarpis, kai KT nagrinėdavo bylas net iki trejų metų. Dabartiniu metu vidutinė klausimo trukmė yra keliolika savaičių.
Svarstant klausimą salėje buvo mažiau nei pusė Seimo narių, pirmininkaujančiam teko tildyti savo reikalais besišnekančius parlamentarus.
Nutarta pradėti Seimo nutarimo „Dėl K.Lapinsko skyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininku“ projekto Nr.XP-2928 svarstymo procedūrą Seimo statuto nustatyta tvarka. Toliau kandidatūros svarstymas vyks Seimo frakcijose pagal patvirtintą grafiką.
Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data – balandžio 3 d.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko Egidijaus Kūrio kadencija baigėsi kovo 21 d.
*****
Kęstutis Lapinskas gimė 1937 m. sausio 29 d. Šakių rajono Bedalių kaime. 1955 m. baigė vidurinę mokyklą Plungėje, 1955-1960 m. studijavo Vilniaus universiteto Teisės fakultete. 1960-1963 m. dirbo Juridinės komisijos konsultantu, vyr. konsultantu. 1966 m. baigė aspirantūrą Maskvos M. Lomonosovo universitete ir apgynė daktaro disertaciją.
1966-1990 m. dirbo Vilniaus universitete, 1966-1969 metais – Teisės fakulteto vyr. dėstytojas, 1969-1990 – aisiais - docentas, Valstybinės teisės katedros vedėjas.
1990-1992 metais – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo Akto signataras. Konstitucijos projekto metmenų rengimo grupės narys, parlamentinės Laikinosios komisijos Konstitucijos projektui parengti pirmininkas.
1993-1999 m. – Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas, 1999-2000 –aisiais – Lietuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų skyriaus pirmininkas. Iki 2002 metų – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas. Konstitucinio Teismo teisėju vėl paskirtas 2002 m. kovo mėn. Nuo 2008 m. kovo 21 d. laikinai eina Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas.
K. Lapinskas yra socialinių mokslų daktaras, docentas, knygų ir įvairių straipsnių autorius.
K. Lapinskas nuo 1992 m. iki 2006 m. balandžio mėn. buvo Europos Tarybos įkurtos Europos komisijos „Demokratiją per teisę" (vadinamosios Venecijos komisijos) narys ekspertas, o Lietuvai įstojus į Europos Tarybą – visateisis šios Komisijos narys, atstovavęs Lietuvos Respublikai. Aktyviai dalyvavo rengiant ekspertines išvadas dėl Baltarusijos autoritarinės 1996 m. Konstitucijos, dėl Kirgizijos naujos konstitucijos projekto, rengto po 2005 m. pavasarį įvykusios vadinamosios Tulpių revoliucijos, dėl Ukrainos regioninio valdymo ir savivaldos problemų, taip pat dalyvavo atliekant tarpnacionalinių problemų, konstitucinės justicijos, rinkimų ir politinių partijų finansavimo, parlamentinio imuniteto problemų ir kitus tyrimus.
