Kelmiškės tragedija parodė tikrąjį siaubą: to, kas vyksta tarp vaikų, nesitikėjo

„Vaikų linijos“ savanorių mokytoja, psichologė Indrė Žutautaitė akcentuoja, jog vaikai ir paaugliai yra linkę dažniau daryti impulsyvius veiksmus, kadangi jų smegenų sritys, atsakingos už rizikos vertinimą, ilgalaikių pasekmių suvokimą ir savikontrolę, dar nebūna galutinai susiformavusios.

O kai kurie pavojingi iššūkiai ar „žaidimai“ internete iš pradžių gali būti pateikti gana linksmai.

„Todėl vaikai ir paaugliai ne visuomet tiksliai įvertina, kokias pasekmes jų sveikatai ar saugumui gali turėti vienas ar kitas dalykas, kurį ruošiasi padaryti.

Pavojus slypi ir tame, kad kai kurie  pavojingi iššūkiai ar „žaidimai“ internete yra pateikiami kaip linksmi, ekstremalūs veiksmai, kurie gali pasirodyti patrauklūs vaikams, norintiems pademonstruoti drąsą ar priklausymą tam tikrai grupei“, – komentuoja psichologė. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Lietuvą netrukus užguls vasariška šiluma: klimatologas įspėja – orus apversti gali viena diena

Mirus 11-metei mergaitei – įspėjimas: tai būtina žinoti kiekvienam

Ji taip pat pažymi, kad socialiniuose tinkluose įvairūs iššūkiai kartais yra populiarūs, o juos atlieka ir įžymybės, nuomonės formuotojai ar bendraamžiai.

„Tačiau jie skiriasi savo pobūdžiu, o vaikai ar paaugliai ne visada gali tinkamai įvertinti, ar konkretus iššūkis yra pavojingas sveikatai ar gyvybei“, – priduria I. Žutautaitė. 

Be to, „Vaikų linijos“ savanorių mokytoja prideda, kad nors socialiniai tinklai ir internetas gali būti naudingi vaikams ir leisti palaikyti jiems ryšius su kitais, susirasti bendraminčių, pasiekti didelį kiekį informacijos, plėsti akiratį ar dalintis savo kūryba bei saviraiška, tačiau jie taip pat gali turėti ir stiprų neigiamą poveikį.  

„Kai naudojimasis internetu tampa probleminiu, nuo to nukenčia kitos vaiko ar paauglio gyvenimo sritys. Tyrimai rodo, kad socialinių tinklų naudojimas ir lyginimasis su „idealiais“ kitų paveikslais gali neigiamai veikti savivertę. Taip pat socialiniai tinklai gali tapti ta vieta, kur vyksta internetinės patyčios“, – akcentuoja I. Žutautaitė. 

Svarbu sukurti saugią atmosferą 

Tiesa, psichologė sako, kad nors tam tikrų specifinių ženklų, jog vaikai yra įsitraukę į pavojingą veiklą internete gali ir nebūti, įtarimų gali sukelti besikeičiantis vaiko elgesys.

„Stebėdami vaiko elgesį, galime pamatyti, kad elgesys keičiasi, yra nebe toks, kaip būdavo įprastas tam vaikui. Tuomet galime nujausti, kad vyksta kažkas, kas tam vaikui kelia emocinę įtampą. Tie pokyčiai gali būti bendresni, kaip suprastėjęs miegas, atsiradęs baimingumas, tam tikrų situacijų vengimas.

Tačiau gali būti ir specifiškesni, būdingi tam vaikui, kai jį pažįstančiam suaugusiam kyla jausmas, kad gal ir negaliu tiksliai pasakyti, bet jaučiu, kad vaikas kitaip būna kasdienoje. Ir jei mes kaip suaugusieji pastebime, kad kažkas kelia vaikui emocinę įtampą, norėdami išsiaiškinti, kurioje srityje ta įtampa kyla, turime kalbėtis su pačiu vaiku“, – pabrėžia „Vaikų linijos“ savanorių mokytoja. 

Todėl pagrindinis dalykas, ką gali padaryti suaugusieji, norėdami kiek įmanoma geriau suprasti su kokia situacija susidūrė vaikas ar paauglys, tai sukurti saugią atmosferą pokalbiui.

„Tik gerai žinodami įvairius niuansus galėsime įvertinti, kokios pagalbos vaikui reikia. Tam labai svarbu matyti situaciją iš įvairių pozicijų. Socialiniai tinklai ir internetas yra tapę neatsiejama ir mūsų, ir jaunų žmonių gyvenimo dalimi.

Todėl jei norime, kad vaikai mums papasakotų ten patiriamus sunkumus, kalbantis svarbu nenuvertinti interneto, socialinių tinklų, kompiuterinių žaidimų svarbos, nesiimti kraštutinių sprendimų, kai visai uždraudžiamas naudojimasis technologijomis. Nes mūsų kaip suaugusiųjų užduotis, kad vaikai ir paaugliai išmoktų saugiai būti internetinėje erdvėje“, – pažymi psichologė. 

Įspėja apie pavojingus iššūkius ir „žaidimus“

Kelmės rajono psichikos sveikatos centras savo „Facebook“ paskyroje antradienį paskelbė įrašą, raginantį tėvus būti budriais.

„Pastaruoju metu stebime nerimą keliančią tendenciją – Lietuvoje ir kitose šalyse daugėja nepilnamečių savižalos ir savižudybės atvejų, susijusių su socialiniuose tinkluose plintančiais pavojingais iššūkiais bei „žaidimais“. Šie reiškiniai dažnai maskuojami kaip pramogos ar bendruomeniniai išbandymai, tačiau realiai skatina savęs žalojimą, emocinį spaudimą ir netgi gali baigtis mirtimi“, – rašo įstaiga.

Įraše nurodoma, kuo pasireiškia šis naujasis iššūkis bei plačiau paaiškinama, kaip jis paveikia vaikus.

„• Skatina atlikti pavojingus veiksmus (pvz., savęs žalojimą, dusinimąsi, ilgalaikį miego trūkumą, slaptą vaistų vartojimą, didelį energetinių gėrimų naudojimą ir t.t.);

• Naudoja psichologinį spaudimą, gėdinimą ar grasinimus pakenkti vaikui ar šeimos nariams;

• Prasideda kaip nekaltas „žaidimas“, bet palaipsniui darosi vis pavojingesnės užduotys;

• Gali būti nukreipti į emociškai jautresnius vaikus ir paauglius, kurie ieško dėmesio, supratimo ar priklausymo grupei jausmo“, – nurodoma įraše.

Ragina suklusti tėvus

Sveikatos centras taip pat pateikia nuoseklias rekomendacijas tėvams, auginantiems vaikus.

„1. Domėkitės savo vaiko virtualiu gyvenimu.

Skirkite dėmesio pokalbiams apie tai, ką vaikas veikia internete, su kuo bendrauja, kokius kanalus seka. Atkreipkite dėmesį, ar vaikas naudoja amžiui netinkamas programėles. Primename, kad:

- „TikTok“ – leidžiama nuo 13 metų;

- „Snapchat“ – nuo 13 metų;

- „Messenger“ – nuo 13 metų, vaikams iki šio amžiaus rekomenduojama naudoti „Messenger Kids“ versiją.

Įspėkite vaiką apie pavojų bendrauti su nepažįstamais pilnamečiais. Dažnai suaugę asmenys apsimeta bendraamžiais ir siekia emocinio ar seksualinio išnaudojimo. Policija pastaraisiais metais stebi, kad nusikaltimų dėl vaikų seksualinio išnaudojimo internete skaičius sparčiai auga ir nukentėjusių vaikų amžius vis jaunėja.

2. Stiprinkite emocinį ryšį su vaiku.

Kurkite pasitikėjimą – vaikai, kurie jaučia tėvų paramą ir supratimą, rečiau įsitraukia į pavojingą elgesį.

3. Stebėkite elgesio pokyčius.

Atkreipkite dėmesį į uždarumą, nuotaikų svyravimus, miego ir apetito sutrikimus, staigius nuotaikos pokyčius ar savižalos požymius (pvz., ilgomis rankovėmis slepiamos žaizdos). Jei vaikas ima slėpti telefoną ar greitai uždaryti langus, kai įeinate į kambarį, tai gali būti ženklas, kad kažkas negerai.

4. Kalbėkite apie interneto pavojus.

Kalbėkite su vaikais apie tai, kad internete galima sutikti ne tik naudingos, bet ir klaidinančios ar pavojingos informacijos. Paaiškinkite, jog prašymai siųsti asmenines nuotraukas, dalintis duomenimis ar dalyvauti slaptuose iššūkiuose gali būti pavojingi ir yra ženklas, kad reikia pasitarti su suaugusiuoju.

5. Naudokite technologines priemones.

Įdiekite tėvų kontrolės programas ar filtrus, kurie leidžia stebėti, kokiu turiniu vaikas domisi. Policijos pareigūnai pataria tėvams išmaniuosiuose įrenginiuose įdiegti vaikų veiklą stebinčias ir ribojančias programėles, tokias kaip „Family Sharing“, „Google Family Link“, „Life360“, „Smart Family“. Šie įrankiai leis stebėti vaikų buvimo vietą, keliones, taip pat blokuos prisijungimą prie žalingų svetainių. Galima įvesti filtrus „Google“ paieškos sistemoje, drausti žalingų, pagal amžių netinkamų programėlių atsisiuntimą bei nustatyti laiko limitus, ribojančius vaikų buvimo laiką elektroninėje erdvėje.

6. Neslėpkite, kad tokios programėlės yra įdiegtos vaiko išmaniajame įrenginyje.

Aptarkite, jog jos reikalingos jų saugumui užtikrinti, asmeninei informacijai saugoti ir kenksmingam turiniui blokuoti. Siūlome tarpusavyje aptarti taisykles, kurias žinodami vaikai nejaustų, jog yra ribojamas jų privatumas, pvz., visai šeimai atsisiųsti tą pačią programėlę, kad visi galėtų stebėti, kurioje vietoje yra kiekvienas šeimos narys.

7. Kreipkitės pagalbos laiku.

Jei įtariate, kad vaikas patiria psichologinį spaudimą, savižalą ar yra išnaudojamas – nedelskite ir kreipkitės į psichikos sveikatos specialistus, policiją ar pagalbos centrus“, – rašoma įraše.