Kelmės rajono psichikos sveikatos centras savo „Facebook“ paskyroje antradienį paskelbė įrašą, raginantį tėvus būti budriais.
„Pastaruoju metu stebime nerimą keliančią tendenciją – Lietuvoje ir kitose šalyse daugėja nepilnamečių savižalos ir savižudybės atvejų, susijusių su socialiniuose tinkluose plintančiais pavojingais iššūkiais bei „žaidimais“. Šie reiškiniai dažnai maskuojami kaip pramogos ar bendruomeniniai išbandymai, tačiau realiai skatina savęs žalojimą, emocinį spaudimą ir netgi gali baigtis mirtimi“, – rašo įstaiga.
Įraše nurodoma, kuo pasireiškia šis naujasis iššūkis bei plačiau paaiškinama, kaip jis paveikia vaikus.
„• Skatina atlikti pavojingus veiksmus (pvz., savęs žalojimą, dusinimąsi, ilgalaikį miego trūkumą, slaptą vaistų vartojimą, didelį energetinių gėrimų naudojimą ir t.t.);
• Naudoja psichologinį spaudimą, gėdinimą ar grasinimus pakenkti vaikui ar šeimos nariams;
• Prasideda kaip nekaltas „žaidimas“, bet palaipsniui darosi vis pavojingesnės užduotys;
• Gali būti nukreipti į emociškai jautresnius vaikus ir paauglius, kurie ieško dėmesio, supratimo ar priklausymo grupei jausmo“, – nurodoma įraše.
Ragina suklusti tėvus
Sveikatos centras taip pat pateikia nuoseklias rekomendacijas tėvams, auginantiems vaikus.
„1. Domėkitės savo vaiko virtualiu gyvenimu.
Skirkite dėmesio pokalbiams apie tai, ką vaikas veikia internete, su kuo bendrauja, kokius kanalus seka. Atkreipkite dėmesį, ar vaikas naudoja amžiui netinkamas programėles. Primename, kad:
- „TikTok“ – leidžiama nuo 13 metų;
- „Snapchat“ – nuo 13 metų;
- „Messenger“ – nuo 13 metų, vaikams iki šio amžiaus rekomenduojama naudoti „Messenger Kids“ versiją.
Įspėkite vaiką apie pavojų bendrauti su nepažįstamais pilnamečiais. Dažnai suaugę asmenys apsimeta bendraamžiais ir siekia emocinio ar seksualinio išnaudojimo. Policija pastaraisiais metais stebi, kad nusikaltimų dėl vaikų seksualinio išnaudojimo internete skaičius sparčiai auga ir nukentėjusių vaikų amžius vis jaunėja.
2. Stiprinkite emocinį ryšį su vaiku.
Kurkite pasitikėjimą – vaikai, kurie jaučia tėvų paramą ir supratimą, rečiau įsitraukia į pavojingą elgesį.
3. Stebėkite elgesio pokyčius.
Atkreipkite dėmesį į uždarumą, nuotaikų svyravimus, miego ir apetito sutrikimus, staigius nuotaikos pokyčius ar savižalos požymius (pvz., ilgomis rankovėmis slepiamos žaizdos). Jei vaikas ima slėpti telefoną ar greitai uždaryti langus, kai įeinate į kambarį, tai gali būti ženklas, kad kažkas negerai.
4. Kalbėkite apie interneto pavojus.
Kalbėkite su vaikais apie tai, kad internete galima sutikti ne tik naudingos, bet ir klaidinančios ar pavojingos informacijos. Paaiškinkite, jog prašymai siųsti asmenines nuotraukas, dalintis duomenimis ar dalyvauti slaptuose iššūkiuose gali būti pavojingi ir yra ženklas, kad reikia pasitarti su suaugusiuoju.
5. Naudokite technologines priemones.
Įdiekite tėvų kontrolės programas ar filtrus, kurie leidžia stebėti, kokiu turiniu vaikas domisi. Policijos pareigūnai pataria tėvams išmaniuosiuose įrenginiuose įdiegti vaikų veiklą stebinčias ir ribojančias programėles, tokias kaip „Family Sharing“, „Google Family Link“, „Life360“, „Smart Family“. Šie įrankiai leis stebėti vaikų buvimo vietą, keliones, taip pat blokuos prisijungimą prie žalingų svetainių. Galima įvesti filtrus „Google“ paieškos sistemoje, drausti žalingų, pagal amžių netinkamų programėlių atsisiuntimą bei nustatyti laiko limitus, ribojančius vaikų buvimo laiką elektroninėje erdvėje.
6. Neslėpkite, kad tokios programėlės yra įdiegtos vaiko išmaniajame įrenginyje.
Aptarkite, jog jos reikalingos jų saugumui užtikrinti, asmeninei informacijai saugoti ir kenksmingam turiniui blokuoti. Siūlome tarpusavyje aptarti taisykles, kurias žinodami vaikai nejaustų, jog yra ribojamas jų privatumas, pvz., visai šeimai atsisiųsti tą pačią programėlę, kad visi galėtų stebėti, kurioje vietoje yra kiekvienas šeimos narys.
7. Kreipkitės pagalbos laiku.
Jei įtariate, kad vaikas patiria psichologinį spaudimą, savižalą ar yra išnaudojamas – nedelskite ir kreipkitės į psichikos sveikatos specialistus, policiją ar pagalbos centrus“, – rašoma įraše.
