2006-ais metais keliuose žuvo 760 žmonių, o 2015-ais – 241. Visgi, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, skaičiuojant žuvusiųjų skaičių milijonui gyventojų, Lietuva vis dar yra tarp tų šalių, kur žuvusiųjų skaičius yra didžiausias. Tačiau šio skaičiaus sumažėjimas pastaraisiais metais, pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos, akivaizdžiai parodė, kad, nuosekliai ir vieningai dirbant, nelaimių keliuose skaičių galima sumažinti.
Gąsdinami policija
Lietuvos kelių policijos viršininkas Gintaras Aliksandravičius teigia, kad, norint pasiekti dar saugesnio eismo, dar mažiau nukentėjusiųjų keliuose, suaugusieji kelių eismo dalyviai turėtų pasimokyti iš vaikų.
„Puikiai pamenu, kai prieš gerą dešimtmetį pagrindinis dėmesys buvo nukreiptas į vaikus. Visi suprato, kad turi užaugti nauja, kur kas atsakingesnė karta. Šiandien turime unikalią situaciją, kai galime, turime ir privalome pasimokyti iš vaikų. Gatvėje patys matote, kai senelė anūkę tempia per raudoną šviesą, o vaikas bando aiškinti vyresniam, kad nepažeistų taisyklių. Tad mūsų kryptis buvo pasirinkta teisinga, bet turime nepamiršti ne tik išdėstyti atsargumo pagrindų, bet ir tai rodyti savo pavyzdžiu“, – Saugaus eismo dienos minėjimo renginyje kalbėjo G. Aliksandravičius.
Kelių policijos vadas taip pat nurodė, kad nereikėtų vaikų gąsdinti policininkais, kad taisyklių reikia laikytis dėl jų – juk viskas daroma dėl mūsų pačių saugumo.
„Nuo mažens pamenu, kad eidamas per kelią turiu pažiūrėti į kairę ir į dešinę, kitaip nubaustų policininkas. Nebegąsdinkime vaikų policija. Mes atverstais delnais esame pasiryžę padėti. Pagrindinė grėsmė kelyje yra ne policininkai, o tikimybė būti sužalotam, pačiam sužaloti, prarasti kitą asmenį, jau nekalbant apie materialines vertybes“, – sakė jis.
Nesupranta svarbos
Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktorius Egidijus Skrodenis nurodė, kad, nors jau labai daug kalbėta apie saugų eismą, niekaip dar nesuprantame, koks jis svarbus.
„Saugus eismas susijęs su tuo, ko negalime nupirkti – su gyvybe, sveikata. Tai yra labai svarbu. Mūsų tikslas – kad mūsų valstybėje žmonių nemažėtų, juo labiau, kad nebūtų tokių beprasmių praradimų kaip eismo įvykiuose. Tam užtikrinti mes darome daug, diegiame inžinerinių priemonių, vykdome švietėjišką veiklą, dirbame su policija. Visgi mes niekada nepasieksime rezultato, jeigu žmonės nerodys pastangų, nesivadovaus kelių eismo taisyklėmis, nerodys pagarbos vieni kitiems ir nenorės saugoti savęs“, – kalbėjo jis.
Lietuvos kelių eismo įvykių statistikaInfographic
E. Skrodenis nurodė, kad Lietuvoje skleisti saugų eismą sunku, nes kiekvienas gyventojas mano žinąs apie tai geriausiai. Visgi saugaus eismo specialistai, pažymi jis, žino, kaip tai padaryti teisingiausiai.
„Visos inžinerinės priemonės saugo eismo dalyvius nuo jų pačių noro elgtis neteisingai“, – kalbėjo jis.
Policijos kapelionas Algirdas Toliatas džiaugėsi, kad per dešimt metų žūčių keliuose sumažėjo tris kartus ir nurodė, kad svarbiausia ne tai, kas labiausiai dėl to nusipelnė, o tai, kad buvo apjungtos jėgos.
„Kada esame pilna ramybės, supratingumo, bendrumo, tada ir kuriame saugų eismą“, – sakė A. Toliatas.
Pagal Atmintinų dienų įstatymą, kasmet balandžio 6-ąją minima Saugaus eismo diena. Minint Saugaus eismo dieną 2014 m. balandžio 4-ąją buvo priimtas Memorandumas dėl saugaus eismo gerinimo, eismo kultūros ugdymo ir avaringumo Lietuvos keliuose mažinimo. Tądien Memorandumą pasirašė 32 valstybinės ir visuomeninės įstaigos ir organizacijos, kurių veikla vienu ar kitu būdu susijusi su saugaus eismo gerinimu ir kurios atstovauja įvairaus amžiaus Lietuvos gyventojams. Trečiadienį prie memorandumo prijungė dar būrys organizacijų ir prisižadėjo gerais darbais didinti saugumą keliuose.
Mažiausiais per 60 metų
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) duomenimis, 2015 metais žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičius buvo mažiausias per daugiau kaip 60 metų (tada žuvusieji buvo laikomi tie, kurie žuvo įvykio vietoje, o dabar žuvusiais laikomi mirę per 30 parų).
Pastaraisiais metais gerokai sumažėjo eismo įvykiuose nukentėjusių vaikų skaičius (per pastaruosius 10 metų žuvusių vaikų (iki 18 metų) sumažėjo apie 6 kartus (2006 m. žuvo 65, 2007 m. – 70, 2015 m. – 11 vaikų), taip pat smarkiai sumažėjo dėl savo neatsargumo ir nedrausmingumo žuvusių vaikų. 2015 metais dėl savo nedrausmingumo nežuvo nė vienas vaikas– to dar nėra buvę per visą pokarinį laikotarpį.
Avaringumą keliuose sumažinti padėjo bendros įvairių institucijų, visuomenės pastangos, todėl, teigia LAKD, labai svarbu ir toliau visiems nuosekliai dirbti. Eismo saugumui didžiausią įtaką daro žmogaus elgesys, todėl tam ir reikia skirti didžiausią dėmesį: ugdyti eismo kultūrą, eismo dalyvių atsakingumą, atidumą kelyje ir pan.
