Šiais metais (iki gegužės 6 d. – aut. past.) iš viso buvo užfiksuoti 196 576 Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimai. Mobiliaisiais prietaisais „PoliScan FM1“ („trikojais“) užfiksuoti pažeidimai sudarė net apie 48 procentus (94 949).
Policijos „trikojais“ yra matuojamas tik greičio viršijimas, bet, jei vairuotojas nėra apsidraudęs civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba transporto priemonei nėra atlikta privalomoji techninė apžiūra, tai viršijęs greitį, jis bus nubaustas ir už tai.
Situaciją šalies keliuose pakomentavo Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkė Laura Salokaitė.
Kokios šiuo metu Lietuvoje naudojamos priemonės, skirtos kovoti su greitį viršijančiais vairuotojais?
Kovoje su greitį viršijančiais vairuotojais naudojami mobilieji „PoliScan“ prietaisai, stacionarios bei rankinės greičio matavimo sistemos. Taip pat nežymėti policijos automobiliai.
Kiek policija turi „trikojų“ ir kuriuose regionuose jie yra dažniausia naudojami?
Lietuvos policija šiuo metu turi 37 pažeidimų fiksavimo sistemas „PoliScan FM1“. Jos yra išsibarsčiusios po visą Lietuvą. Greitis yra matuojamas tiek miestuose, tiek užmiesčio teritorijose. Policijos pareigūnai atlieka avaringumo bei KET pažeidimų analizę. Ten, kur daugiausia pažeidimų, ten „trikojai“ dažniausia ir yra statomi.
Vos tik buvo pradėti naudoti „trikojai“, kilo nemenkas vairuotojų nepasitenkinimas dėl jų statymo vietos žymėjimo. Ar požiūris per kelis mėnesius pasikeitė?
Visi matėme, kad šių sistemų naudojimas sukėlė didelį ažiotažą. Kai kurie žmonės piktinosi, kad naudojami tokie prietaisai. Bet piktinosi tie, kuriems nepriimtina laikytis visiems numatytų taisyklių. Tie, kurie laikosi taisyklių, džiaugėsi tokia naujove.
Stebėjome socialiniuose tinkluose sukurtas grupes, kuriose buvo žymimos šių matavimo prietaisų statymo vietos. Žmonės piktinosi, bet tuo pačiu darė visiems paslaugą. Kuo daugiau buvo skelbiama, kuo daugiau šnekama apie tai, tuo labiau viskas veikė kaip prevencija. Miestuose greitis labai sumažėjo, o važiuodamas lėčiau žmogus gali greičiau sureaguoti į staiga atsiradusią kliūtį.
Tik čia reikėtų atkreipti dėmesį į vieną niuansą. Teikdami informaciją per „Facebook“, žmonės filmuodavo arba fotografuodavo vairuodami. Taip jie darydavo pažeidimą, jų dėmesys atitrūkdavo nuo eismo, nors visi turime koncentruotis į vairavimą.
Dalis vairuotojų taip pat piktinosi, kad „trikojai“ būdavo esą tyčia slepiami. Ką galėtumėte apie tai pasakyti?
Noriu pabrėžti vieną esminį momentą. Jei šis prietaisas pastatytas tokioje vietoje, kur nekrenta į akis, tai nereiškia, kad yra slepiamas. Taip siekiama neblaškyti vairuotojų. Matuoklių niekas niekada tyčia neslėpė. Be to, šalia matuoklio visada būna įprastas arba nežymėtas policijos automobilis.
Kokie didžiausi „trikojų“ panaudojimo privalumai išryškėjo per šiuos kelis mėnesius?
Didžiausias „PolicScan“ privalumas yra jo mobilumas. Prietaisą gali naudoti ten, kur yra aktualu – kur daroma daug pažeidimų arba kur reikia sutvarkyti automobilių srautą. Tikslingai išnaudojus šią sistemą galima efektyviau užtikrinti visų eismo dalyvių saugumą.
Anksčiau būdavo taip, kad atsakomybės pavykdavo išvengti greitį viršijantiems motociklų vairuotojams, ar „trikojai“ šią problemą išsisprendė?
Taip, šios sistemos fiksuoja tiek artėjantį, tie tolstantį transporto srautą. Šie matuokliai dirba tiek dieną, tiek naktį. Net ir blogomis oro sąlygomis.
Kokie užfiksuoti greičio viršijimo rekordai jums labiausiai įstrigo atmintyje?
Lietuvos kelių policijos tarnyba nekaupia duomenų apie greičio rekordus. Bet, žinoma, labiausiai įstrigę yra „šviežiausi“ atvejai, nutikę per keletą praėjusių savaičių.
Turėjome atvejį Klaipėdos regione, kur automobilis skriejo 255 km/val. greičiu, kai toje vietoje leidžiamas 90 km/val. greitis. Taip pat, atvejis Kaune, kur vairuotojas važiavo 197 km./val. greičiu, nors ten galima važiuoti tik 50.
Pokyčiai skaičių kalba
Lyginti keletą pastarųjų metų sausio mėnesio greičio viršijimo atvejus būtų šiek tiek netikslu. Nors „trikojai“ buvo pradėti nuo 2020-ųjų sausio, bet tas mėnuo buvo daugiau bandomasis.
Vis dėlto, situacija daug „įdomesnė“ tampa vertinant vasario, kovo ir balandžio mėnesius (pateikia „trikojais“ užfiksuoti duomenys – aut. past.). Šių metų sausį mobilieji greičio matavimo prietaisai „PoliScan FM1“ užfiksavo 6041 leistino važiavimo greičio viršijimo atvejį.
Vasarį „trikojai“ fiksavo beveik dvigubai daugiau pažeidimų – 10810. Kovą pažeidimų padaugėjo net 2,5 karto lyginant su vasariu – 25 614. Šių metų balandį „trikojai“ nustatė net 42360.
Vien per 5 pirmąsias gegužės dienas šiemet užfiksuoti 10 124 pažeidimai. Matematiškai tai reiškia, kad mėnesio gale vien „trikojais“ užfiksuotų greičio viršijimo atvejų skaičius lengvai peržengs 60 tūkst. ribą.
Palyginkime 2020-ųjų ir 2019 metų pirmųjų keturių mėnesių duomenis. Šiais metais per sausio-balandžio laikotarpį vien „trikojais“ buvo nustatyti 84825 greičio viršijimo atvejai (bendras skaičius – 114470), kai per atitinkamą 2019-ųjų laikotarpį visomis priemonėmis kartus sudėjus tokių pažeidimų fiksuota 79947.
Dar didesnis kontrastas matomas lyginant 2020-ųjų ir 2017-ųjų laikotarpius. Prieš trejus metus bendras greičio viršijimų skaičius siekė 67127. Tik 2018-ųjų pirmieji mėnesiai buvo kitokie. Tada per keturis mėnesius buvo užfiksuota 128590 pažeidimų. Tas siejama su aktyvesniais miestų savivaldybių veiksmais įsigyjant daugiau greičio matuoklių.
