Pasak Vitalijaus Andrejevo, be jau veikiančių ar baigiamų statyti 16 degalinių, šalia šios „Via Baltica“ atkarpos Kalvarijų ir Marijampolės savivaldybėse suplanuotos dar 29 degalinės. Tačiau, kaip ir numatyta projekte, iš autostrados vairuotojams teks sukti į jungiamuosius kelius ir nuvažiuoti iki degalinių, viešbučių ar kavinių.
„Be abejonės (nebus – BNS). (...) Eismo saugumas yra visų pirma“, – trečiadienį po susitikimo su Seimo pirmininku BNS sakė direkcijos vadovas.
Jis sutiko, kad dėl sudėtingo įvažiavimo verslas gali nukentėti, tačiau pabrėžė, kad akylesnės turėjo būti ir savivaldybės, išduodančios leidimus statyti degalines.
Pasak jo, Kalvarijų ir Marijampolės savivaldybės kai kur išduodamos leidimus statyti degalines vieną šalia kitos nusižengė valstybinės reikšmės kelių teisiniam reglamentavimui.
„Vien Kalvarijų savivaldybėje prie kelio („Via Baltica“ – BNS) yra koks 10 jau veikiančių degalinių, bet pagal anksčiau patvirtintus planus numatyta dar 18 naujų, be to, dar trys iš viso naujai numatomos degalinės. (...) Ar ji (savivalda – BNS) tuos planus derino su Kelių direkcija? Ne. Bet ir neprivalo. Tai va – jie suplanuoja, suteikia viltis degalinių savininkams, o paskui...“, – teigė V. Andrejevas.
Degalinių savininkai sako, kad rekonstravus „Via Baltica“ vairuotojai rinksis ne Lietuvos, o Lenkijos degalines. Taip pat prognozuojama, kad jungiamieji keliai paskatins spūstis, nes jais važiuos ne tik vilkikai, bet ir vietinis transportas.
Šiuo metu 40 kilometrų ilgio atkarpoje nuo Marijampolės iki sienos su Lenkija veikia 14 degalinių, 2 baigiamos statyti. Jei visi degalinių savininkų planai bus įgyvendinti, ateityje čia veiks 45 degalinės.
