Jurga Brazauskaitė
Pasirodęs pirmasis sniegas kelininkų netrikdo. Daugybe įvairios technikos ir reikiamomis medžiagomis apsirūpinę 11 regioninių kelių įmonių labiau nerimaus pavasarį, kai reikės taisyti gausybę duobėtų kelių. Tiesa, žiema priverčia kelių specialistus dirbti intensyvesniu grafiku, tačiau žiemos šaltuko ir netikėtų orų permainų nesibijoma. Gamtos stichija kai kada tampa nevaldoma, tad vairuotojai žiemą keliuose turėtų neprarasti budrumo ir labai saugotis.
Žiemą reikės per 120 mln. Lt
Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) direktoriaus pavaduotojas Juozas Gedvilas sakė, kad budėti pradedama nuo spalio vidurio. Iškritus pirmam sniegui ar paspaudus šalčiui, pirmiausia tikrinami ir stebimi magistraliniai keliai, viadukai, įkalnės, tiltai, kiti svarbiausi krašto kelių ruožai. Per žiemą išberiama 80–85 tūkst. tonų druskos. Šiuo metu sandėliuose yra apie 45 tūkst. tonų druskos, atsargų pakaks maždaug 9 darbo savaitėms. Vėliau jos papildomos, atsižvelgiant į oro sąlygas. Lietuvoje 46 kelių tarnybos disponuoja 550 valymo mechanizmais, turi 340 automobilinių valytuvų-barstytuvų. „Ruošiantis artėjančiai žiemai, dalis senų susidėvėjusių mechanizmų pakeisti naujais, moderniais ir našesniais. Šiais metais valstybės įmonės kelių priežiūrai žiemą įsigijo 25 naujus mechanizmus. Per 2 valandas vienu reisu nuvaloma ir pabarstoma apie 30 km kelio. Vieno tokio reiso kaina – iki 3 000 Lt“, – suskaičiavo J.Gedvilas. Kelių priežiūra žiemą atsieina brangiau nei šiltuoju metų laiku: vieną kartą pabarstyti pavojingiausius krašto, magistralinius ir rajoninius kelius atsieina apie 1 mln. Lt. Tikėtis vasariškai saugių kelių žiemą nereikėtų. „Kelių priežiūrai 2013–2014 metų žiemą finansavimas išlieka panašus kaip buvo praeitais metais – apie 125 mln. Lt. Nors pagrindiniai resursai, tokie kaip degalai, druska, kelininkų darbo užmokestis, brangsta, kelių priežiūros kokybė nepablogės“, – užtikrino J.Gedvilas.
Pasak kelininkų atstovo, darbo kokybės jie sieks toliau optimizuodami įmonių veiklą ir didindami darbo našumą informacinėmis technologijomis, jas taikydami veiklai prognozuoti, siekdami operatyvaus valdymo savikontrolės ir visuomenės informavimo srityse. Nemažai dėmesio skiriama ir personalui apmokyti, jų įgūdžiams atnaujinti.
Darbo visą parą kai kada nepakanka
Nuolat barstomų kelių ilgis yra 9 403 km (o likę keliai tvarkomi esant poreikiui), todėl, pasak LAKD direktoriaus pavaduotojo J.Gedvilo, visi valstybinių kelių ruožai negali būti nuvalyti ir pabarstyti per akimirką, nes kiekvienam darbui atlikti reikia tam tikro laiko. O vairuotojams atrodo kitaip, tad ekstremalesnėmis oro sąlygomis pasipila jų keiksnojimai. „Vien magistraliniams keliams nuvalyti prireikia mažiausiai 3 valandų, krašto keliams – mažiausiai 4 valandų. Magistraliniai keliai valomi ir barstomi pirmiausia, nes eismas jais – intensyviausias. Be to, jais rieda daug krovininių automobilių. Ilgai besitęsianti pūga apskritai apsunkina darbą, jis tampa beprasmis, todėl yra tam tikros griežtos taisyklės, kuriomis vadovaujamės prižiūrėdami kelius. Tai padeda užtikrinti saugesnį eismą keliuose ir yra ekonomiškai efektyviau“, – paaiškino J.Gedvilas.
Specialistas priminė, kad magistraliniame kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda nuo Vilniaus iki Sitkūnų sankryžos su A8 keliu ir kelyje VIA BALTICA (Ryga–Panevėžys–Kėdainiai–Sitkūnai–Kaunas–Marijampolė–Suvalkai) teikiama pirmo lygio magistralinių kelių priežiūra. Kelių priežiūros tarnybos šiuose keliuose budi visą parą.
Likę magistraliniai keliai prižiūrimi kaip antro magistralinių kelių priežiūros lygio keliai. Kelių priežiūros tarnybos juose budi, valo sniegą ir barsto slidumą mažinančias medžiagas nuo 4 iki 22 val. Krašto keliai prižiūrimi kaip antro priežiūros lygio krašto keliai. Kelių priežiūros tarnybos juose budi, valo sniegą ir barsto slidumą mažinančias medžiagas nuo 6 iki 19 val. Šie keliai turi būti nuvalyti ir pabarstyti praėjus ne daugiau kaip 4 val. nustojus snigti. Kai kelio danga slydi, pirmą kartą šiuos kelius rytą būtina pabarstyti iki 8 val. Eismas ypač sudėtingomis meteorologinėmis sąlygomis šiais keliais gali nutrūkti ne ilgiau kaip 8 val. Nuo 19 iki 6 val. ryto šie keliai nevalomi ir nebarstomi. Šiuose keliuose gali būti suspausto sniego provėžų. Rajoniniai keliai prižiūrimi kaip trečio priežiūros lygio rajoniniai keliai. Juose dirbama nuo 9 iki 18 val. Jie valomi tik baigus tvarkyti magistralinius ir krašto kelius. Barstomi tik pavojingi intensyvaus eismo rajoninių kelių ruožai (stačios įkalnės, staigūs posūkiai) ir tik po stiprių lijundrų arba plikšalų. Eismas ypač sudėtingomis meteorologinėmis sąlygomis juose gali nutrūkti ne ilgiau kaip 48 val. Rajoniniai keliai, kurių eismo intensyvumas yra didesnis kaip 1 000 aut. per parą (apie 1 000 km kelių), prižiūrimi kaip pirmo priežiūros lygio rajoniniai keliai. Kelių priežiūros tarnybos juose dirba nuo 6 iki 19 val. Šie keliai turi būti nuvalyti ir pabarstyti praėjus ne daugiau kaip 5 val. nustojus snigti. Kai kelio danga slidi, pirmą kartą juos būtina pabarstyti iki 9 val. Eismas ypač sudėtingomis meteorologinėmis sąlygomis gali nutrūkti ne ilgiau kaip 8 val.
Kelininkams be perstojo yra tekę ne kartą dirbti ir po 12–14 valandų per parą, tačiau darbas prie vairo tokiomis sąlygomis tampa pavojingas ir patiems kelininkams.
Vairuotojų klaida – žiemą važinėti kaip vasarą
Pasak J.Gedvilo, klysta ir keliais laksto ne tik jauni vairuotojai. Patyrę vairuotojai per drąsiai vertina savo gebėjimus, nepamatuotai elgiasi kelyje ir dažnai net nėra tinkamai pasirūpinę automobiliu. „Šlapia kelio danga yra slidi, o slidžiame kelyje automobilis elgiasi visiškai kitaip nei vasarą. Dažnas vairuotojas tai pamiršta. Pasirinkite saugų greitį. Tai nereiškia, kad privalote važiuoti didžiausiu leistinu greičiu. Nevalia pamiršti, kad rudens ar žiemos kelyje tyko nuolatiniai pavojai. Ypač rytais, po naktinio šaltuko, dėl temperatūros skirtumų tiltai ir viadukai būna slidūs, užvažiavus ant jų gali ,,sumėtyti“ automobilį. Tada svarbiausia – nesutrikti, nepulti beatodairiškai stabdyti, tereikia tvirtai laikyti vairą ir nemanevruoti. Ilgainiui tai tampa refleksu ir atliekama savaime, tačiau jauni vairuotojai tokių įgūdžių dar neturi, tad geriausia neskubėti ir pasirinkti saugų greitį“, – patarė J.Gedvilas.
Anot J.Gedvilo, šaltuoju metu pavojingesnės yra žemesnės, arčiau vandens telkinių, pelkių, upelių esančios kelio vietos. Čia temperatūra paprastai būna vienu dviem laipsniais žemesnė, todėl ir plikledžio tikimybė čia didesnė. „Posūkiuose vairuotojai žiemą turėtų rinktis gerokai mažesnį greitį nei kitu metų laiku, o jei transporto priemonė ima slysti, būtina nedelsiant sumažinti greitį, tačiau jokiu būdu nepradėti stabdyti, nes automobilis gali tapti nevaldomas“, – priminė J.Gedvilas.
Nuolat atnaujinamoje LAKD svetainėje www.eismoinfo.lt vairuotojai gali rasti dar daugiau išsamių patarimų, kaip elgtis keliuose žiemą ir kokios eismo sąlygos yra regionuose. Šiame tinklalapyje pateikiama kelio būklė, informaciją Eismo informacijos centro (EIC) operatoriams siunčia apie 130 specialių kelių kamerų (iki metų pabaigos jų bus apie 300). Sužinoti naujausią informaciją apie oro, eismo sąlygas Lietuvos keliuose, susidaryti tinkamiausią maršrutą ar pranešti apie eismo įvykį bet kuriuo metu jau galima išmaniuoju telefonu su interneto prieiga.
