Bet parlamentarai įtaria, kad čia paslėpta kažkas daugiau. Ž. Bartkus praėjusią savaitę nepasirodė Seimo posėdyje, kuriame buvo svarstomas jo atleidimas. Prezidentas Gitanas Nausėda dar neturi atrinkęs naujo Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovo, o į visus klausimus, kodėl Ž. Bartkus neteikiamas antrajai kadencijai, skriejo gana trivialus Prezidentūros atsakymas – nes baigėsi pirmoji kadencija.
Specialiųjų tyrimų tarnyba portalą tv3.lt informavo, kad Ž. Bartkus praėjusią savaitę nė nebuvo kviestas į Seimą, kur turėjo būti apsispręsta dėl jo atleidimo pasibaigus kadencijai.
Tačiau Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ praėjusią savaitę sustabdžius balsavimą ir pasikvietus pasikalbėti frakcijoje, dabar Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas jau kviečiamas atvykti į Seimą, todėl parlamentarai turės galimybę Ž. Bartkų pakamantinėti.
„Informuojame, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Ž. Bartkus nebuvo pakviestas dalyvauti 2023 m. kovo 23 d. vykusiame Seimo posėdyje, svarstant klausimą dėl jo atleidimo. Į 2023 m. kovo 28 d. Seimo posėdį Ž. Bartkus buvo pakviestas ir jame dalyvaus. Taip pat Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas ketina dalyvauti ir jūsų minėtos frakcijos posėdyje“, – atsakė tarnybos Komunikacijos skyrius.
Įtaria, kad koją pakišo Pranešėjo skandalas
O klausimų parlamentarams kyla įvairių. Pavyzdžiui, kam atleisti dabartinį direktorių, kai nėra teikiamas kandidatas į jo vietą? Kuo Specialiųjų tyrimų tarnyba neįtiko prezidentui, kad direktorius nesiūlomas antrajai kadencijai? Galbūt tarnyba dirbo ne itin kokybiškai arba nepateisino lūkesčių? Jeigu prezidentas turėtų principinę nuostatą nesiūlyti vadovų antroms kadencijoms, jis veikiausiai nebūtų teikęs Dariaus Jauniškio kandidatūros antrąkart vadovauti Valstybės saugumo departamentui. Pastarasis atvejis demonstruoja, kad tokios principinės nuostatos nėra.
„Žmogus buvo vertinamas gerai. Jeigu žmogus vertinamas gerai, jeigu jo rezultatai geri, tai aš nematau reikalo jį atleisti, nebent jis yra neigiamai vertinamas. Aš norėčiau girdėti argumentus, jei direktorius yra neigiamai vertinamas. O gal yra kažkoks kitas supergeras kandidatas, kuris yra daug geresnis už dabartinį, rodo nepaprastai gerus rezultatus ir yra šansas, kad geriau dirbs? Tokia yra personalo vadybos logika“, – komentuodamas portalui tv3.lt stebėjosi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų parlamentaras Kęstutis Masiulis.
Parlamentaras pabrėžė, kad prezidento patarėjo Kęstučio Budrio Seimo posėdžių salėje buvo klausiama, kas netenkino esamo vadovo darbe, kas bus naujas kandidatas, bet atsakymo nesulaukta. Nepavyko šių ir panašių klausimų prezidento patarėjui K. Budriui užduoti ir pirmadienį – patarėjas tv3.lt portal laidoje „Dienos pjūvis“ noriai kalbėjo apie saugumą ir gynybą, bet po laidos nesutiko atsakyti į klausimus apie Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovo atleidimą.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Seimo narys Vytautas Bakas kelia versiją, kad Ž. Bartkaus atleidimas pasibaigus pirmajai kadencijai susijęs su vadinamąja Pranešėjo istorija, kai Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnas Tomas Gailius 2019 m. pateikė informaciją apie galimai neteisėtą G. Nausėdos štabo narių bei potencialių rėmėjų patikrą Valstybės saugumo departamento duomenų bazėse siekiant išvengti ne nacionalinio saugumo, bet viešųjų ryšių rizikų.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad būtent Specialiųjų tyrimų tarnyba, kaip kriminalinės žvalgybos institucija, atliko žvalgybinį tyrimą. Tikėtina, jį atliko dėl Pranešėjo pateiktos informacijos apie galimai neteisėtą informacijos rinkimą apie kandidato į prezidentus aplinką ir su tuo susijusį galimai neteisėtą kampanijos finansavimą. Klausimų pareigūnui tikrai yra, ir Prezidentūrai yra. Į juos neatsakius kyla rizika, kad mes galime prarasti tuos kriminalinės žvalgybos duomenis. Tiesiog atėjus naujam vadovui, kuris bus lojalus prezidentui, tie duomenys gali būti pradanginti ar sunaikinti“, – Seime kalbėjo V. Bakas.
Politikai kalba, kad įsiplieskus Pranešėjo skandalui Specialiųjų tyrimų tarnyba „atitinkamus asmenis kontroliavo kriminalinės žvalgybos priemonėmis“ ir tai esą ypač nepatiko istorijos dalyviams. Patikrinti šios informacijos nepriklausomai neįmanoma, tačiau Specialiųjų tyrimų tarnyba ir prokuratūra nepradėjo ikiteisminio tyrimo pagal Pranešėjo pateiktą informaciją.
„Specialiųjų tyrimų tarnyba visa tai nagrinėjo ir, kaip suprantu, išlaikė paslaptį, vadinasi, buvo lyg ir nelojali prezidentui, nepuolė nutekinti informacijos, gelbėti. Vienintelė lojali institucija, kaip mes galime daryti prielaidą, buvo Valstybės saugumo departamentas, kuris iš karto suprato, kas čia potencialiai gali tapti prezidentu ir statė žaidimą ant šito asmens“, – teigė konservatorius K. Masiulis.
Iškilo Lino Pernavo pavardė
Seimo nariai pastebėjo ir keistą Prezidentūros taktiką teikti atleisti Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorių Ž. Bartkų pasibaigus kadencijai, bet neteikti naujo kandidato į šios tarnybos vadovus. Portalas „Delfi, kiek anksčiau skelbė, kad naujuoju Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovu galėtų būti skiriamas buvęs policijos generalinis komisaras, dabartinis Lietuvos policijos atašė Jungtinėje Karalystėje Linas Pernavas.
Šiai kandidatūrai iškart pasipriešino Lietuvos policijos profesinė sąjunga, kuriai vadovauja Roma Katinienė. Profesinė sąjunga paskelbė savo nuomonę, kad L. Pernavas sužlugdė policiją, tad jis negali užimti Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pareigų, mat sužlugdys ir šią gerai veikiančią instituciją.
„Būdamas generaliniu policijos komisaru L. Pernavas ėmėsi reformos policijoje, tačiau visa reforma buvo paremta lozungais ir šou, o ne realia ir atsakinga veikla. Vos pristačius, kaip ketinama reformuoti policiją, didžiausią teisėsaugos instituciją, sakėme – reforma taps Damoklo kardu profesionalumui. Tai šiandien ir matome, mūsų prognozės, kurias L. Pernavas vadino pasakomis, deja, tvirtinasi 100 proc.”,– pranešime teigė Lietuvos policijos profesinės sąjungos vadovė R. Katinienė.
Tačiau Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Saulius Džiautas apie L. Pernavą laikėsi kur kas geresnės nuomonės. S. Džiautas sutiko, kad reformuojant policiją padaryta klaidų, bet esą kas nedirba, tas neklysta. Pagrindinėmis klaidomis jis įvardijo apylinkių inspektorių ir nepilnamečių reikalų inspektorių panaikinimą, tačiau pabrėžė išaugusį visuomenės pasitikėjimą policija ir geresnį pareigūnų aprūpinimą.
„Visuomenės akyse policijos įvaizdis pakilo žymiai. Pradėjo kilti nuo Vytauto Grigaravičiaus laikų, bet policijos aprūpinimas automobiliais ir kitomis priemonėmis pagerėjo bei įvaizdis žymiai pakilo būtent L. Pernavo laikais. O kad dalį darbuotojų atleido, dalis išėjo į pensiją, tai jis perteklinius dalykus panaikino, ko nereikėjo, išgrynino ir padarė neblogą pertvarką. Taip, nereikėjo naikinti apylinkių inspektorių ir nepilnamečių reikalų inspektorių, bet kas nedirba, tas neklysta“, – portalui tv3.lt aiškino S. Džiautas.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis pastebi, kad L. Pernavas yra dirbęs su dabartiniu prezidento patarėju Dariumi Urbonu Policijos departamente. Tai liudytų, kaip L. Pernavo pavardė galėjo atsidurti tarp potencialių kandidatų užimti Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus vietą.
Šį ryšį akcentavo ir Lietuvos policijos profesinė sąjunga, kuri savo viešame pranešime ragino „prezidento patarėją, dirbusį L. Pernavo komandoje, prisiimti atsakomybę ir apsaugoti Prezidentūrą nuo tokių netinkamų pasirinkimų, o ne proteguoti L. Pernavą į aukštas pareigas“.
Pranešėjo skandalo laiko juosta
2018 m. liepą, Pranešėjo teigimu, VSD direktoriaus pavaduotojas Remigijus Bridikis nurodė surinkti informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos komandos narius ir verslininkus, į kuriuos ketinta kreiptis dėl paramos rinkimuose. Nurodyta asmenis patikrinti duomenų bazėse ir pateikti informaciją VSD direktoriui Dariui Jauniškiui. Informaciją pateikus po kelių dienų, direktorius neva pasakęs, kad nerodys informacijos „jam“ pilna apimtimi, bet įvardins asmenis, kurie kelia įtarimų.
2018 m. rugsėjį Gitanas Nausėda oficialiai paskelbė apie ketinimą dalyvauti Lietuvos prezidento rinkimuose.
2018 m. rugsėjį, Pranešėjo teigimu, per pokalbį VSD direktoriaus pavaduotojas R. Bridikis nurodė, kad „reikia paremti“ konservatorių atstovo Vygaudo Ušacko politinį oponentą Žygimantą Pavilionį „informacija, kuri įrodytų, kad V. Ušackas yra prorusiškas“. Pranešėjui pasakius, kad tokios informacijos neturi, R. Bridikis neva nurodė atlikti viešą paiešką kitam pareigūnui, o informacija buvo perduota VSD direktoriui.
2018 m. rugsėjo 17 d. Ž. Pavilionis paskelbė atsiimantis kandidatūrą iš pirminių rinkimų konservatorių viduje, todėl rezultate dėl nominacijos dalyvauti prezidento rinkimuose iškėlus Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams kovojo V. Ušackas ir Ingrida Šimonytė.
2019 m. sausį, Pranešėjo teigimu, VSD direktoriaus pavaduotojas R. Bridikis direktoriaus vardu paprašė surinkti informaciją apie kandidato į prezidentus G. Nausėdos komandos narius. Sąraše buvo daugiau kaip 60 pavardžių.
2019 m. vasarį G. Nausėda pristatė visuomenei savo rinkimų štabą.
2019 m. balandį Pranešėjas kreipėsi į tuometinį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Vytautą Baką, informuodamas, kad 2018-2019 m. žvalgyba rinko informaciją apie kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą V. Ušacką. Informacija taip pat pateikta tuometiniam generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui bei Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui Žydrūnui Bartkui.
2019 m. gegužės 12 d. įvyko pirmasis prezidento rinkimų turas ir į finalą išėjo G. Nausėda bei I. Šimonytė.
2019 m. gegužės 26 d. antrajame prezidento rinkimų ture laimėjo G. Nausėda.
2019 m. liepą V. Bakas paliko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją ir vėliau atsistatydino iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigų, nes pozicija priklauso valdančiajai daugumai. Naujuoju pirmininku tapo „valstietis“ Dainius Gaižauskas.
2020 m. sausio 29 d. V. Bakas gavo informaciją iš Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos, kad ikiteisminis tyrimas dėl Pranešėjo informacijos nėra pradėtas.
2020 m. vasarį V. Bakas kreipėsi į Seimo valdybą, prašydamas inicijuoti laikinąją tyrimų komisiją dėl to, jog vienoje iš nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų buvo renkama informacija apie žmones, be įstatyme numatytų pagrindų, bei daromas „galimai neteisėtas poveikis šalies vidaus politiniams procesams“. Valdyba atsisakė inicijuoti komisijos kūrimą atsižvelgdama į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nuomonę.
