Klimato kaita – vienas opiausių šių dienų klausimų. Valstybės rengia planus, stengiasi įgyvendinti klimato kaitos stabdymo ir švelninimo strategijas bei pasiekti užsibrėžtų tikslų. Aišku mokslininkai irgi nesnaudžia – sugeba į šią problemą pažiūrėti kūrybiškiau. Tad kokie pristatyti keisčiausi būdai mažinti klimato kaitos padarinius?
Užtvenkti Viduržemio jūrą
Dar 1920 metais vokiečių architektas Herman Sörgel (Hermanas Sorgelas) pristatė planą „Atlantropa“. Mokslininkas siūlė pastatyti didžiulę hidroelektrinę ant Gibraltaro sąsiaurio. Hidroelektrinė, H. Sörgel skaičiavimais, būtų sugeneravusi didelį kiekį „švarios“ elektros energijos ir sumažinusi Viduržemio jūros lygį net 200 metrų. Šis planas susilaukė itin didelio susidomėjimo 1920 ir 1930 metais, tačiau galiausiai jo buvo atsisakyta. Tačiau 1997 metais Robert Johnson (Robertas Džonsomas), buvęs Minesotos universiteto profesorius, pastebėjo, kad Viduržiemio jūrai trūksta gėlo vandens, nes daugelis upių tokių, kaip Nilas pradedamos vis plačiau naudoti pramoniniams tikslams. Dėl to Viduržiemio jūros vanduo garuoja ir tampa vis sūresnis. Šis vanduo patenka į Atlanto vandenyną sukeldamas neįprastus oro reiškinius. Remiantis tokiais tvirtinimais, panašu, kad Gibraltaro sąsiaurio užtvenkimas gali būti išeitis.
Grenlandija nebetirps?
Kitas įdomus būdas pasiūlytas klimato kaitos stabdymui – tai Grenlandijos įvyniojimas į apklotą. Tokia mintis kilo Ohajo valstijos universiteto profesoriui Jason Box (Džeisonas Boksas). Jis tikina, kad pakaktų visus ledynus uždengti apklotais, kad saulės spinduliai būtų atspindėti. Taip ledynai būtų apsaugoti nuo tirpimo. Įdomu ir tai, jog Ciuricho ir Insbruko universitetai jau naudoja šią technologiją uždengdami Alpių ir Zugspitze kalnų ledynus.
J. Box (Dž. Boksas) ir jo komanda jau yra išbandę savo teoriją filmuodami dokumentinę laidą Discovery kanalui. Jie naudojo 31 didžiulį specialiai sukurto polipropileno ritinį, kad uždengtų 10000 kv. m. paviršiaus plotą. Toks apklotas sustabdo šilumą iš išorės ir sutrukdo jai pasiekti ledą po juo.
Ir vandenyje, ir kosmose
Seniai žinoma, jog minkšti, pažeme sklendžiantys balti debesys atspindi gana nemažą kiekį saulės šviesos. Kai kurie mokslininkai susižavėję šia idėja teigia, kad reikia jų prigaminti daugiau. Jų siūloma alternatyva purkšti jūros vandenį į dangų naudojant specializuotus laivus, kurie plaukiotų vandenynuose. John Latham (Džonas Lathamas), idėjos autorius, teigia, kad reikėtų 1500 tokių laivų, kad padidėtų debesų tankumas. Ir nors šis būdas padėtų sumažinti klimato kaitos įtaką, tačiau paskaičiuota, kad tokie laivai sunaudotų labai daug energijos. Manoma, jog 1900 laivų prireiktų virš septynių milijardų dolerių.
Vienas iš įdomiausių ir „nerealiausių“ siūlytų būdų - kosmose sukurti Žemei šydą nuo Saulės. Idėjos autoriaus profesoriaus Roger Angel (Rodžeris Eindželas) teigimu, Saulės šydo dydis prilygtų Grenlandijai ir būtų sudarytas iš veidrodžių, kurie atspindėtų apie 2 procentus saulės spindulių ir taip Žemei neleistų įkaisti. Šio projekto beveik neįmanoma įgyvendinti ne tik dėl to, kad misijos į kosmosą planavimas ilgai užtrunka, bet ir dėl kainos, kurios pareikalautų šis projektas.
Ir vis dėlto vietoj to, kad ieškotume sudėtingų būdų kaip gelbėti Žemę nuo klimato kaitos, galbūt reikėtų atidžiau pasižiūrėti į tai, kaip mes elgiamės namie, darbe ar gamtoje. Atsakykime į klausimą ar esame atsakingi piliečiai ir mokome tokiais būti savo vaikus? Jei atsakymas neigiamas, reikėtų ne tik garsiai ir skambiai kalbėti apie klimato kaitos švelninimą ir gamtos saugojimą, bet ir imtis realių veiksmų.
Parengta pagal: http://inhabitat.com/5-crazy-ways-to-save-the-planet-with-geoengineering/
