Kalendorius
Lapkričio 22 d., penktadienis
Vilnius +1°C
Horoskopai
Programos image
Orai
Pranešti naujieną
Paieška

Naujausios

Karas Ukrainoje

Lietuva

Verslas

Užsienis

Gyvenimas

Sportas

Video

Žmonės

Automanas

Mano naujienos

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas
REKLAMA
Komentuoti
0
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
Link copying icon
Kopijuoti nuorodą
Email icon
Siųsti el. paštu
Facebook icon
FB Messenger icon
Messenger
LinkedIn icon
LinkedIn
Twitter icon
Daugiau panašių naujienų
Mažiau panašių naujienų
Pranešti apie klaidą
TV3 naujienos > Aktualijos

Keičiasi homofobų veidas: Gražulį keičia kiti

2019-02-03 14:30 / šaltinis: tv3.lt / aut.
Autoriaus(-ės) nuotraukos nerasta
šaltinis: tv3.lt aut.
2019-02-03 14:30

Kova dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimo nėra vienintelis opus klausimas Lietuvos LGBT bendruomenei, teigia tv3.lt kalbinti pašnekovai. Daugelio jų manymu, LGBT bendruomenės klausimai užima menką vietą Lietuvos politinėje darbotvarkėje, o visuomenę kiršina ir nauji homofobijos flagmanai parlamente.

Petras Gražulis, Baltic Pride akimirka (nuotr. tv3.lt)
262

Kova dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimo nėra vienintelis opus klausimas Lietuvos LGBT bendruomenei, teigia tv3.lt kalbinti pašnekovai. Daugelio jų manymu, LGBT bendruomenės klausimai užima menką vietą Lietuvos politinėje darbotvarkėje, o visuomenę kiršina ir nauji homofobijos flagmanai parlamente.

REKLAMA
0

Vilniaus centre triukšmingai prasidėjo „gėjų eitynės“
(262 nuotr.)
(262 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Vilniaus centre triukšmingai prasidėjo „gėjų eitynės“

Lietuva užima 39 vietą iš 49 Europos valstybių pagal LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) teisių stebėjimo organizacijos „ILGA Europe“ 2017 m. ataskaitą. Mūsų šalis skalėje nuo 0 iki 100 surinko 17 taškų.

Homofobijos kurstymas, žodinis užgauliojimas, netinkami komentarai visuomenėje, žiniasklaidoje bei politiniame diskurse – tokius faktorius apie Lietuvą Europos Komisija užfiksavo 2016 m. kovos su rasizmu ir netolerancija ataskaitoje. Dėl to LGBT bendruomenės nariai nuolat jaučia diskriminaciją bei atskirtį kasdieniniame gyvenime.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Stringantis partnerystės įteisinimas

Vienas dažniausiai su LGBT bendruomene susijusių politinių klausimų – tos pačios lyties porų partnerystės įteisinimas. Lietuva kartu su Bulgarija, Lenkija, Vengrija, Latvija ir Slovakija yra paskutinės Europos Sąjungos šalys, kuriose tos pačios lyties asmenys savo santykių negali teisiškai įtvirtinti nei civiline partneryste, nei santuoka.

REKLAMA
REKLAMA

Pernai birželį Seimui pateiktos Civilinio kodekso pataisos, kurios būtų įteisinusios partnerystę ir tarp vyro bei moters, ir tarp homoseksualių asmenų. Seimo nariai projektą atmetė.

REKLAMA

Viena projekto iniciatorių Seimo narė Aušrinė Armonaitė partnerystės įteisinimą laiko svarbiu, nes jis grupę žmonių pripažįsta lygius prieš įstatymą. Politikės manymu, tokios iniciatyvos dažniausiai nenusiseka, nes kai kurie politikai linkę demonizuoti ir mitais apipinti LGBT teisių sritį.

„Jiems yra politiškai naudinga kelti neramumus visuomenėje, kurstyti nesutarimus. Tarsi sau surandant areną per neapykantos kalbą ir per tą neapykantos politiką save išreikšti“, – tv3.lt kalbėjo A. Armonaitė.

REKLAMA
REKLAMA

LGBT žmogaus teisių aktyvistas Tomas Vytautas Raskevičus mano, kad politikai bijo imtis iniciatyvos partnerystės klausimu, nes nenori prarasti dalies visuomenės pasitikėjimo. Tačiau jis įžvelgė ir teigiamų aspektų – paskutinį balsavimą dėl partnerystės palaikė 29 parlamentarai.

„Niekada tiek daug nebuvo. Tai reiškia, tas nuošimtis progresyviai mąstančių politikų lėtai, bet nuosekliai didėja. Tai yra tik laiko klausimas, kada susiformuos ta kritinė dauguma parlamente, kuri galėtų imtis kažkokių žingsnių priimant atitinkamus teisės aktus“, – kalbėjo T. V. Raskevičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Sausį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Lietuva turi pripažinti užsienyje sudarytas tos pačios lyties santuokas. Po teismo išaiškinimo Migracijos departamentas žada suteikti leidimus Lietuvoje gyventi užsieniečiams, užsienyje sudariusiems santuoką su tos pačios lyties lietuviais.

Pasaka apie princų meilę – žala vaikams?

Kitas opus su LGBT bendruomene susijęs klausimas – Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo dalis, draudžianti bet kokią pozityvią informaciją, kur kalbama apie kitokią šeimos sampratą, nei įtvirtinta Konstitucijoje ar Civiliniame kodekse.

REKLAMA

Pasak T. V. Raskevičiaus, tarptautinės institucijos kritikuoja Lietuvą dėl šio įstatymo nuostatų, jos aptartos ir vasarą pasirodžiusiose Jungtinių Tautų žmogaus teisių komiteto rekomendacijose.

„Prioritetas būtų panaikinti šią įstatymo nuostatą ir užtikrinti, kad ji nebūtų taikoma ribojant LGBT bendruomenės saviraiškos laisvę“, – kalbėjo žmogaus teisių aktyvistas.

Garsiai nuskambėjo keletas šios įstatymo nuostatos pritaikymų praktikoje. Pasakų rinkinys „Gintarinė širdis“ buvo išimtas iš lentynų ir perkeltas į saugyklas, kai Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba priėmė išvadą, kad rinkinys gali būti kenksmingas vaiko pasaulėžiūrai. Rinkinyje pasirodė pasaka apie du vienas kitą įsimylėjusius princus.

REKLAMA

Šios nuostatos buvo pritaikytos ir ribojant prieš 2013 m. Vilniuje vykusias eitynes „Baltic Pride“ organizuotą reklaminę kampaniją, kurioje rodyta šeimų įvairovė.

„Taip, tai politinės atsakomybės klausimai ir juos reikėtų politiškai spręsti – įteisinti partnerystę, atšaukti faktiškai, deklaruotų intencijų atžvilgiu, beprasmį nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą“, – tv3.lt kalbėjo filosofė ir publicistė N. Vasiliauskaitė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ji pridūrė, kad visuomenė čia niekuo dėta – ne ji to pareikalavo, o tokius įstatymus reikėtų vertinti bendrame pastangų kontroliuoti piliečių privatumą kontekste.

„Siaurinti individo laisves, pratinti piliečius prie vis daugiau, vis arčiau, vis įkyriau kiekvieną žingsnį sekančių draudimų“, – teigė pašnekovė.

Pralaimėta byla ledų nepajudino

Civilinis kodeksas numato, kad pilnametis asmuo turi teisę mediciniškai pakeisti savo lytį, o tokios procedūros sąlygas ir tvarką nustato įstatymai. Visgi, lyties keitimą reglamentuojančių įstatymų Lietuvoje nėra.

REKLAMA

Dėl to Lietuva jau nukentėjo 2007 m., kai Europos Žmogaus Teisių Teisme pralaimėjo bylą „L. prieš Lietuvą“. Teismas priėmė sprendimą, jog įteisinusi lyties keitimą, bet nepriėmusi tokią procedūrą reguliuojančio įstatymo, šalis pažeidė transseksualaus piliečio L. teises.

Teismas įpareigojo Lietuvą per tris mėnesius priimti lyties keitimo įstatymą arba išmokėti 40 tūkst. eurų kompensaciją. Valdžia pasirinko sumokėti pinigus, kuriuos transseksualas L. panaudojo lyties keitimo operacijai.

REKLAMA

Vis tik T. V. Raskevičius pažymi, kad bloga translyčiams asmenims norint pasikeisti tapatybės dokumentus, teismai juos keičia remdamiesi psichiatro diagnoze.

„Bet žmogaus teisių ir demokratinėje visuomenėje įgyvendinimo reiktų ne teismų pagalba, o teisinės bazės ar įstatymų sukuriamomis administracinėmis procedūromis“, – sakė žmogaus teisių aktyvistas.

Petras Gražulis užleidžia vietą kitiems

T. V. Raskevičiaus teigimu, homofobija tarp Lietuvos politikų pakeitė savo formą. Brutalus ir garsus kalbėjimas šiandien nustumtas į šalį, jį pakeitė ne visada aiški retorika ir įvairūs išvedžiojimai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Dabartiniame Seime reikėtų labai žiūrėti į Agnę Širinskienę ir Mindaugą Puidoką. Tai jie yra naujieji homofobijos veidai Lietuvoje“, – sakė T. V. Raskevičius.

Socialdemokratas, Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas Artūras Rudomanskis pastebi, jog politikai skirtingai auditorijai naudoja skirtingą retoriką. Jis priminė, kai Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis prieš rinkimus palaikė Stambulo konvenciją, o patekęs į parlamentą jau pasisakė prieš.

REKLAMA

„Tai labai dažnai susiję ir su politikų melavimu, savo nuostatų keitimu arba prisitaikymu prie tam tikrų aplinkybių, kad jie negalėtų prarasti galimybių, postų, išsaugotų galią“, – tv3.lt kalbėjo kalbėjo A. Rudomanskis.

Kaip dar vieną pavyzdį jis pateikė D. Grybauskaitės vizitą į Švediją, paėjus nedaug laiko po jos pirmosios pergalės prezidento rinkimuose. Vizito metu prezidentė kalbėjo kad jokios homofobiškos iniciatyvos nebus priimtos Lietuvoje, tačiau grįžusi pasirašė jau minėtą nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymą.

REKLAMA

Homoseksualus Seimo narys nebūtinai reikštų pokytį

2016 m. kandidatuodamas į Seimą A. Rudomanskis atvirais paskelbė apie savo homoseksualumą. Vis tik į parlamentą patekti nepavyko. Socialdemokratų partijos sąraše 115 numeriu ėjęs A. Rudomanskis nekėlė pernelyg didelių lūkesčių dėl pergalės rinkimuose. Tačiau jam buvo svarbu rinkiminės kampanijos metu klausimus, susijusius su LGBT tema.

„Kadangi dalyvavau socialdemokratų politinėje dienotvarkėje, norėjau parodyti, kad kairiesiems yra svarbi LGBT tema, kad žmogaus teisės yra svarbios. Tai man buvo aktualu ir aš, kiek tik galėjau, tiek to ir pasiekiau“, – kalbėjo A. Rudomanskis.

REKLAMA
REKLAMA

Atkūrus nepriklausomybę Seime vienintelis Rokas Žilinskas buvo atvirai paskelbęs apie savo homoseksualumą. Vis tik, anot T. V. Raskevičiaus, R. Žilinskas neatstovavo LGBT bendruomenės – kritikavo ir homoseksualų norą tuoktis bei įsivaikinti, ir Gedimino prospekte vykusias „Baltic Pride“ eitynes.

„Ir, aišku, ta liga, dėl kurios jis, deja, taip anksti pasitraukė iš mūsų tarpo, tikrai neprisidėjo prie LGBT bendruomenės destigmatizavimo“, – kalbėjo T.V Raskevičius.

Pašnekovo manymu, LGBT bendruomenė turėtų koncentruotis į bandymą išrinkti bent vieną ar kelis atvirai homoseksualius, biseksualius ar transseksualius asmenis į Seimą, jog jie turėtų didesnę tribūną kelti su žmogaus teisėmis susijusius klausimus.

Tačiau filosofės N. Vasiliauskaitės teigimu, joks vienas asmuo su jokia politine programa nepakeis vyraujančių nuotaikų parlamente.

„Jau nekalbant apie tai, kad seksualinė orientacija nėra politinės pažiūros ir, netgi, nestinga pavyzdžių, netrukdo sistemiškai veikti ultrakonservatyvių nuostatų naudai“, – sakė N. Vasiliauskaitė.

Pašnekovės nuomone, pakaktų bendros politinės valios nesikišti į privačią žmonių gyvenseną, nemoralizuoti ir netrukdyti jiems jos organizuotis tokiu būdu, koks jiems pasirodys geriausias. Taip pat, neskirstyti ir neapibrėžti gyventojų per jų seksualines preferencijas.

REKLAMA

Homoseksualūs santykiai Lietuvoje legalizuoti 1993 m., po trejų metų Sveikatos apsaugos ministro įsakymu netradicinė seksualinė orientacija nebėra laikoma sutrikimu.

2003 m. įsigaliojo nauja Baudžiamojo kodekso redakcija, kurioje heteroseksualiems ir homoseksualiems santykiams buvo suvienodintas legalaus sutikimo amžius.

Lietuvoje du tos pačios lyties asmenys negali susituokti, sudaryti partnerystę ar įsivaikinti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
toliau skaitykite
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų