Medžiaga buvo paviešinta daugiau nei prieš savaitę, o nuotekos į Nevėžį bėgo, kaip dabar aiškėja, bemaž nuo rugpjūčio 21 dienos. Kodėl šį procesą pastebėti ir sustabdyti prireikė net kone dviejų savaičių ir kodėl iki šiol taip ir neaišku, kas gamtai darė tokią milžinišką žalą, negali atsakyti nei savivaldybės įmonės „Kėdainių vandenys“ atstovai, nei aplinkosaugininkai.
Savivaldybė, dėl savo valdomoje įmonėje įvykusio beprecedentinio įvykio tik šiomis dienomis kreipėsi į teisėsaugą, o bendrovės „Kėdainių vandenys“ vadovas pripažįsta nieko nežinojęs apie šį įvykį, iki kol jis nebuvo paviešintas socialiniuose tinkluose.
Neaišku, kas teršia
Gausiai putojanti, nemalonų buitinėms nuotekoms būdingą kvapą skleidžianti stipri vandens srovė, į Nevėžį plūstanti iš bendrovės „Kėdainių vandenys“ nuotekų valymo įrenginių nuotekų išleidimo vamzdžio, pastebėta veik prieš dvi savaites, tačiau, kaip ir minėta, atsakingi asmenys susigriebė aktyviai veikti tik dabar.
Pradėjus aiškintis problemos esmę paaiškėjo, kad nei bedrovės „Kėdainių vandenys“, nei aplinkos apsaugos institucijų, nei savivaldybės atstovai kol kas dar nežino nuotekų taršos šaltinio.
Bendrovės „Kėdainių vandenys“ vadovas Kęstutis Vaitkevičius pripažįsta, kad apie problemą sužinojo ir ji buvo pastebėta tik po to, kai ši buvo paviešinta socialiniuose tinkluose.
„Nevėžio upėje ties valymo įrenginiais pradėjo putoti, todėl pradėjome aiškintis, kame reikalas. Iš karto peržiūrėjome nuotekų debetus ir nustatėme, kad kas kelias dienas į mūsų valymo įrenginius užplūsta didžiuliai nuotekų kiekiai, po kurių valymo įrenginių veikla labai smarkiai sutrinka.
Šios nuotekos tikrai nėra iš miesto Pramonės rajono, taip pat atmetame Babėnus. Jos plūsta iš kitų miesto teritorijų, tačiau akivaizdu, kad gyventojai būtų tikrai nepajėgūs paduoti tokio kiekio taršos. Tad iš karto patikrinome kelias mieste įsikūrusias įmones.
Pirmiausia įtarėme automobilių plovyklas, nes nuotekos buvo gausiai užterštos paviršiaus aktyviomis medžiagomis (paviršiaus aktyvios medžiagos – tai naudojamos valymo priemonės, audinių minkštikliai, skalbimo priemonės ir kt. – aut. past.). Tačiau plovyklų kaltė nepasitvirtino. Tad šiuo metu nežinome ir net neįsivaizduojame, iš kur šie dideli užterštų nuotekų kiekiai galėjo patekti į mūsų valymo įrenginius.
Kol kas galima tik spėlioti, iš kur jos, gal kas kokią nelegalią veiklą vykdo ar pan.
Per visą mano darbo laiką „Kėdainių vandenyse“ tai pirmas toks atvejis, kai turime tokią situaciją. Iki šiol nebuvau to nei matęs, nei girdėjęs Per socialinius tinklus žinia apie taršą buvo paskleista 20 dieną (rugpjūčio – aut. past.), o mes viršnormatyvinį išvedimą užfiksavome 21 dieną“, – teigia bendrovės „Kėdainių vandenys“ direktorius K. Vaitkevičius.
Kriminaliniai išleidimai
K. Vaitkevičius tvirtina, kad pirmiausia buvo pastebėti periodiški įvairiu paros metu pasitaikantys ir apie porą valandų trunkantys didžiuliai nuotekų pritekėjimo padidėjimai.
Ištyrus nuotekas paaiškėjo, kad dėl didelių kiekių jos buvo išvalomos nepakankamai dėl to ir į Nevėžio upę buvo išleidžiamos tinkamai neišvalytos.
Tai patvirtinama ir KTU Cheminės technologijos fakulteto mokslininkų atlikto vandens kokybės tyrimo išvadose. Jose pažymima, kad nuotekų valymo technologinis procesas pradėjo blogėti rugpjūčio mėnesį.
2018-08-21 dieną buvo paimtas nuotekų mėginys ir nustatyta, kad atitekančių nuotekų užterštumas pagal įvairius rodiklius gerokai viršijo numatytas normas. Tarša viršyta net 6,50 karto.
Dėl to, mokslininkų teigimu, buvo neįmanoma ištirpinti pakankamo kiekio deguonies ir reikiamą laiką išlaikyti valomas nuotekas įrenginiuose. Veikliojo dumblo mikroorganizmai buvo nustelbti antagonistinių anaerobinių bakterijų, sutriko jautriausių bakterijų (azotą šalinančių) gyvybinė veikla ir pablogėjo valymo efektas.
Taršos pliūpsniai pagal pritekėjimo režimą pastebėti šiomis dienomis: 2018 08 26 – 11.30–13.00 val., 2018 08 28 – 21.30–22.30 val., 2018 08 29 – 17.00–19:00 val. ir kt. Paskutinį kartą toks pritekėjimas fiksuotas rugsėjo 4 d. 3.30–6.30 val.
Pliūpsnių metu nuotekų pritekėjimo intensyvumas padidėdavo nuo 20 iki 200 l/s. Visa tai sutrikdė įrenginių darbą, trukdė technologiškai tinkamai biocenozei atsistatyti, o nustatyti, kurioje vietoje įvykdomi nedeklaruoti kriminaliniai išleidimai, kol kas nepavyksta.
Valymo įrenginiai normaliai nefunkcionuoja iki šiol
Šiuo metu ekologinė avarija valymo įrenginiuose yra likviduojama antiflokuliantais, kurie gerina vandens kokybę, taip pat naudojami putų susidarymą slopinantys preparatai bei imamasi kitų priemonių.
Ir nors pastarosiomis dienomis nuotekų pliūpsnių vandens valymo įrenginiuose nebefiksuojama, tačiau biologinių valymo įrenginių veikla yra sutrikdyta iki šiol.
„Užpylimų pasekmė tokia, kad net ir šiandien valymo įrenginiai pilnai savo funkcijos neatlieka, todėl į Nevėžį ir toliau plūsta nepakankamai išvalytos nuotekos.
Valymo įrenginiai yra biologiniai, juose yra gyvybė, kuri, paprastai tariant, maitinasi nuotekų turiniu ir kai jos gauna per didelius kiekius, nesusidoroja su jomis, o taip pat jei nuotekos labai užterštos, bakterijos, jas turinčios išvalyti, gali žūti. Todėl po tokių įvykių joms reikia laiko atsistatyti bent kelių dienų. Aišku, imamės priemonių bakterijoms pagelbėti, jas gaivinti“, – sako K. Vaitkevičius.
Taip pat neeiline situacija Kėdainiuose, kai į Nevėžį jau kurį laiką patenka tinkamai neišvalytos nuotekos, susidomėjo ir Aplinkos apsaugos ministerija. Ketvirtadienį rajone apsilankė ir esamą siuaciją Nevėžyje vertino aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
Rajono savivaldybė skelbia, kad gyventojai dėl šios sitaucijos neturėtų per daug išsigąsti, nes kol kas jokiai florai ir faunai nėra pakenkta. Maudytis Nevėžyje nepatariama, o geriamąjį vandenį iš čiaupo vartoti yra saugu.
