„Sergu migrena, esu labai jautri kvapams, tai sukelia galvos skausmus. Penktadienį 3 nakties atsibudau nuo smarvės. Ryte pradėjo mausti galvą.
Šeštadienį jau pradėjau vemti. Naktį kviečiausi greitąją, o sekmadienį su greitąją jau važiavau į ligoninę. Tik ten atstatė mane. Tie kvapai tiek išdirgino, kad mano vaistai jau nepadėjo“, - tv3.lt pasakojo klaipėdietė.
Moteris sako, jog panašiais simptomais skundžiasi ne vienas gyvenantis pietinėje Klaipėdos dalyje. Todėl žmonės mano, kad tokiems sveikatos sutrikimams įtakos galėjo turėti nuolat tvyranti smarvė. Šią link gyventojų namų vėjas atneša iš Dumpių, kuriuose įsikūrusi ne viena įmonė.
Sveikata skundžiasi ir vaikai
Socialiniame tinkle „Facebook“ žmonės susibūrė į uždarą grupę. Čia dalijasi informacija bei skundžiasi ne tik savo pablogėjusia sveikata, bet ir vaikų.
„Fantastika! Ryte prabundi ir kas visų pirma priverčia tave atplėšti akis tai – smarvė! Vaikas skundžiasi galvos skausmu, visi užgultomis nosimis! Aš maloningai kviečiu visus Ministrus pasisvečiuoti, pažadu aukščiausios klasės aptarnavimą, tik pabūkit bent 3 paras, kad ir jūs galėtumėt pajausti tai, ką jaučiame mes. Ir ypač kviečiu apsilankyti su vaikais!“, - rašė moteris.
„Šiąnakt prabudau nuo baisios smarvės, langas praviras buvo, teko uždaryti, galvą skaudėjo, pykinti buvo pradėję“, - guodėsi kita.
„Aš jau vienąkart kviečiau greitąją. Net parašė, kad nuo mūsų kvapo to „rožytėm“. Tai vieną pažymą turiu jau. Pati greitoji pasakė, kad dažniau kviestis tokiu atveju“, - teigė klaipėdietė.
„Nuo 5 val kankina galvos skausmas. Ar kvapas didesnis, ar mažesnis... Vakare atrodo dar nesmirdi, bet čiaudulys užeina po 20 kartų iš eilės, o tai jau kažkoks cheminės medžiagos dirginimas, ir taip periodiškai, kokią savaitę“, - guodėsi pietinės Klaipėdos dalies gyventoja.
Aktyvi Bandužių bendruomenės atstovė, buvusi miesto Tarybos narė Ligita Girskienė Tv3.lt sakė dar prieš 3 metus pasidomėjusi atlikto tyrimo rezultatais, kuriuose aiškiai išdėstyta kokiomis ligomis dažniausiai serga pietinės Klaipėdos gyventojai.
„Tai berods prieš 3 metus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atliktas tyrimas. Tad būtent toje Klaipėdos dalyje, pietinėje, žmonės dažniausiai serga kvėpavimo takų ligomis, kraujagyslių ligomis, vėžiniais susirgimais.
Dar vienas įdomus faktas, kuris įsiminė, kad apsigimimai Klaipėdos mieste viršija Klaipėdos apskrities ir visos Lietuvos vidurkį“, – dalijosi L. Girskienė.
Po gaisro smarvė sumažėjo
Moteris sako, jog po prieš kelias dienas įvykusio gaisro bendrovėje „Grigeo“ smarvė sumažėjo. Ugniagesių duomenimis, įmonės „Grigeo“, Klaipėdoje gaminančios žaliavą gofruotam kartonui, taip pat kartoninį korinį užpildą, pastate užsidegė įrenginys.
„Žmonės sakė keletą dienų po gaisro nesmirdėjo. Turime įtarimų, kad kai kas mums nesakoma. Galbūt gaisru buvo norima sustabdyti tą veiklą, norint neatkreipti dėmesio į tam tikrus dalykus, bet galbūt ten ir netvarkinga buvo.
Tačiau mums pradėjo skambinti buvę įmonių darbuotojai ir nori susitikti, neva turi papasakoti įdomių dalykų“, – tv3.lt sakė L. Girskienė.
Pietinės Klaipėdos gyventojai ne tik ruošia peticiją, bet ir akciją.
„Rengiame peticiją, ruošiame akciją, tik dar nesame apie ją paskelbę. Raginsime rugsėjo 3 dieną į mokslo metų pradžios šventę visus ateiti su respiratoriais“, – sakė L. Girskienė.
Kenčia gyvenimo kokybė
Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja pulmonologė Violeta Matukienė sako, jog dėl nemalonių kvapų labiausiai kenčia gyvenimo kokybė.
Mokslinių tyrimų, kuriuose būtų įrodyta, jog ūkinėje veikloje esantys kvapai gali sukelti sveikatos sutrikimus nėra. Tačiau sergantiems lėtinėmis ligomis nemalonūs kvapai gali pabloginti būklę.
„Žmogus yra priklausomas nuo savo uoslės. Tačiau kvapai skirtingai veikia žmones. Jeigu žmogus turi lėtinių ligų, pavyzdžiui, bronchinę astmą arba serga migrena – tai jau yra jautresnis kvapams.
Jiems gali paūmėti liga nuo įvairių kvapų. Be to, vertėtų nepamiršti, jog kiekvieno žmogaus uoslė yra individuali. Vienas stipriau, kitas silpniau jaus nemalonų kvapą.
Galime daryti tik prielaidą, kad ūkinėje veikloje esantys kvapai gali sukelti sveikatos sutrikimus, tačiau tai daugiau pamąstymas. Nėra pilnai ištirta, išanalizuota, nėra padaryti moksliniai tyrimai.
Lietuvos higienos normose yra numatyta tam tikra ribinė vertė, matuojama europiniais kvapo vienetais, tad aplinkosaugininkai turi atsakyti ar peržengta toji ribinė vertė ar ne.
Aišku, jeigu kvapas nuolatinis, stiprus, jis gali būti kažkokio nuovargio priežastimi, nedidelio streso, nuotaikos svyravimo. Bet moksliškai nėra pagrįsti šie dalykai, kad tai turi įtakos sveikatai.
Jeigu ore būtų didelės toksinių medžiagų kiekis, viršijantis normas, tada jis turėtų poveikį sveikatai. Bet jeigu yra tik kvapas, o nėra toksinių medžiagų, tai kaip ir neturėtų būti poveikio sveikatai“, – aiškino gydytoja V. Matukienė.
Skundų dėl kvapų nagrinėjimas
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos skyrius jau sulaukė ne vieno skundo dėl tvyrančios smarvės pietinėje Klaipėdoje.
Specialistai primena, kad gyventojai skundą dėl kvapų gali pateikti atitinkamam NVSC departamentui arba teritoriniams skyriams pagal gyvenamąją vietą.
Skunde turi būti nurodytas galimas triukšmo ar kvapų šaltinis bei kitos aplinkybės, pagrindžiančios teiginius, taip pat pareiškėjo vardas, pavardė, gyvenamoji vieta bei kontaktiniai duomenys.
Nesėkmingai keičia leidžiamą normą
Nors NVSC atliktų kvapų tyrimų rezultatai rodo, jog jų koncentracija gyvenamojoje aplinkoje neviršija higienos normoje nustatytų verčių, pietinės Klaipėdos gyventojai kvapus jaučia.
Sveikatos apsaugos viceministro Algirdo Šešelgio pavedimu nuspręsta sudaryti darbo grupę dėl Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių pakeitimo.
Šiuo metu leistina kvapo ribinė vertė yra 8 europiniai kvapo vienetai. Tačiau uoslę dirgina ir kur kas mažesnis kvapo vienetų skaičius.
Keisti leistiną kvapų koncentraciją buvo planuota jau 2016 metais, kuomet klaipėdiečiai ėmė skųstis dėl UAB „Branda LT“ skleidžiamos smarvės.
Tuomet norėta keisti leidžiamą 8 europinių kvapo vienetų normą ją sumažinant iki 2 ar 3 europinių kvapo vienetų.
2017 m. buvo parengtas įstatymo keitimo projektas, kuriuo kvapo ribą iš 8 europinių vienetų buvo siūloma keisti į 5. Tačiau šio projekto svarstymai pasibaigė.
