Pietinėje Klaipėdos dalyje gyvenantys žmonės pasakoja, jog smarvė tokia stipri, kad net naktimis miegoti trukdo. Dėl tvyrančio dvoko per karščius nė langų atsidaryti neįmanoma, o visas šis kvapų košmaras tęsiasi jau apie 10 metų.
Nebegalėdami pakęsti kankinančios smarvės žmonės patys ėmėsi ieškoti taršos šaltinio.
„Apie 21 val grįžau iš darbo namo ir visame gyvenamajame rajone jautėsi baisus tvaikas. Sėdome su keliais bendraminčiais į automobilius ir sekdami pagal kvapą nuvažiavome Dumpių link.
Intensyviausias kvapas buvo būtent prie AB „Klaipėdos vandenų“ teritorijos. Toje vietoje prie pirminio nuotekų surinkimo įrenginio“, - tv3.lt pasakojo Ligita Girskienė.
Rado taršos šaltinį
Klaipėdiečiai paskambino „Klaipėdos vandenų“ avarinei tarnybai ir prašė paaiškinti, kodėl iš teritorijos sklinda didžiulė smarvė.
„Paskambinome į „Klaipėdos vandenų“ avarinę tarnybą ir pasakėme: arba mes kviečiame policiją ir einame į teritoriją, arba duokite darbuotoją ir tegu mums parodo, kas jūsų teritorijoje vyksta, nes būtent iš jos sklido intensyviausias kvapas.
Maždaug per valandą atvyko 2 darbuotojai. Jie neprisistatė, bet po diskusijų mus įleido į teritoriją. Automobiliais apvažiavome nuo vartų iki dumblo džiovinimo įrenginio.
Intensyviausias kvapas, toks, kurį mes jautėme gyvenamajame rajone, buvo būtent prie „Klaipėdos vandenų“ pirminio nuotekų surinkimo įrenginio, kur yra didelės talpos, o nuotekos ten patenka po pirminio valymo“, - dėstė L. Girskienė.
Nustatę smarvės šaltinį, gyventojai užsuko ir į kitą Dumpiuose esančią įmonę UAB „Branda“. Iš šios bioskaidžių atliekų perdirbimo į kompostą įmonės sklindančia smarve dažniausiai skundžiasi Ketvergiuose gyvenantys žmonės.
„Kai pravažiavom visą „Klaipėdos vandenų“ teritoriją, nuvažiavome prie UAB „Brandos“. Buvome ten užsukę ir prieš važiuojant į „Klaipėdos vandenų“ teritoriją“, bet tuomet „Brandoje“ smarvės nebuvo. O štai grįžtant atgal jau buvo didelis tvaikas ir ten.
Mums būnant „Brandoje“ atvažiavo dar keli klaipėdiečiai, kurie taip pat norėjo išsiaiškinti iš kur Klaipėdos link sklinda smarvė“, - sakė L. Girskienė.
Žmonės vienijasi
Klaipėdiečiai žada surengti dar ne vieną tokį vizitą po įmones, o į kovą su smarve stoja vis daugiau žmonių. Štai socialiniame tinkle, pietinės Klaipėdos gyventojai susibūrė į grupę. Joje dalijasi informacija ir siekia, kad smarvė iš Klaipėdos dingtų.
„Per dvi savaites prie grupės prisijungė virš 1000 asmenų. Visi stebi, rašo, skambina, turim labai didelę problemą ir norime ją išspręsti. Pulkas žmonių reikalauja užtikrinti viešą interesą ir mūsų teisę į sveiką aplinką“, - dėstė L. Girskienė.
Po gyventojų apsilankymo „Klaipėdos vandenų“ teritorijoje smarvė dingo. Tačiau pašnekovė sako, jog tai ne žmonių, apsilankiusių Dumpiuose, nuopelnas.
„Po mūsų vizito į įmones smarvė liovėsi. Tačiau tik todėl, kad sustiprėjo vėjas ir pasikeitė jo kryptis. Smarvė pasisuko labiau link jūros. Po pusantros valandos, kai grįžome namo, smarvės nebesijautė ir gyvenamajame rajone.
Realiai mes, gyventojai, nieko negalime padaryti. Dumpiuose įsikūrusi ne viena tokia įmonė. Tad ten vyrauja bendra smarvė. Bet vakar aktyviausiai kvapas sklido iš „Klaipėdos vandenų“ teritorijos“, - pasakojo L. Girskienė.
Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas jau kitądien po žmonių naktinio vizito į „Klaipėdos vandenis“ surengė pasitarimą.
„Kas nuo to pasitarimo pasikeis? Mes visus punktus žinome, ką reikia daryti, kaip spręsti. Tie pasitarimai vyksta, bet jie nieko nekeičia, pasifotografuoja, pasifilmuoja, pakalba ir viskas, o mes ir toliau jau 10 metų gyvename smarvėje.
Įmonės turėtų investuoti lėšas, pačios norėti, stengtis, siekti, kad kuo labiau sumažini smarvę. Mes suprantame, kad Dumpiuose braškėmis niekada nekvepės, bet turi būti imamasi priemonių, kad kuo labiau sumažinti tą smarvę“, - vylėsi L. Girskienė.
Tai ne saldainių fabrikas
„Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius Vidas Beržonskis juokauja, kad įmonė ne saldainių fabrikas. Tačiau nemalonių kvapų kontrolei skiriamas ypatingas dėmesys. Savo iniciatyva nuo 2014 metų įmonė atlieka kvapų koncentracijų matavimus. Kovai su kvapais naudoja biopreparatus, ateityje žada uždengti atvirus baseinus.
„Mes nuo 2014 metų bendraujame su gyventojais. Labai aiškiai deklaruojame, kad mūsų gamybinis procesas yra nepertraukiamas. Nuo tų pačių 2014 m. savo iniciatyva darome matavimus. Matosi blogos koncentracijos gerėjimas.
Šiai dienai manome ir pagal skaičius suprantame, kad esame pasiekę tam tikrą gerinimo priemonių, naudojant biopreparatus, piką.
Kas šiandien aptarta ir savotiškas įsipareigojimas iš mūsų pusės duotas – dar labiau gerinti situaciją ir dėti papildomas priemones, siekiant sumažinti esamus kvapus.
Nors daryti matavimai aiškiai parodo, kad mūsų kvapas pietinės miesto dalies nepasiekia ir neteršia šitais blogais kvapais.
Nuotekų valykla tai ne saldainių fabrikas, leisiu sau taip pajuokauti. Priemones mes žinome, jas nuo 2014 metų taikome ypatingai aktyviai, nes klausimas su kiekvienais metais vis aktualesnis ir svarbesnis, ir būdami socialiai atsakinga įmonė dedame investicijas šiems dalykams gerinti.
Per šių metų pusmetį sunaudojome biopreparatų už šiek tiek daugiau nei 300 tūkstančių eurų. Tai per metus suma susidaro arti 600 tūkstančių.
Biopreparatų kiekio didinti netikslinga, nes jie, kaip minėjau, jau pasiekė maksimumą efektyvumą. Kalba eina apie tolimesnius, techninius įgyvendinimo sprendimus, kurie galėtų pagerinti kvapų kontrolę, pavyzdžiui – baseinų uždengimas. Tai viena iš realiausių ir aktyviausiai svarstomų idėjų“, - teigė „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius Vidas Beržonskis.
Imtis priemonių ekonomiškai nenaudinga
Tuo metu „Klaipėdos vandenų“ generalinis direktorius Leonas Makūnas sako, jog jo žiniomis, gyventojai apsilankę įmonės teritorijoje jautė kiek kitokią smarvę, negu mieste.
„Gyventojai sakė, kad ta smarvė, yra ne ta, kuria jie skundėsi Klaipėdos miesto pietinėje dalyje. Tad smarvės šaltinis kažkur kitur, o ne Dumpiuose“, - teigė L. Makūnas ir tikino, jog imtis papildomų priemonių dėl nemalonių kvapų nuotekų valykloje būtų ekonomiškai nenaudinga.
„Kalbant apie nuotekų valyklą, iš esmės kažką daryti dėl kvapų suvaldymo ekonomiškai nebūtų tikslinga, nors teoriškai galima nusėsdintuvus, riebalų nusodintuvus uždengti, bet tai būtų dideli pinigai, o visas mūsų išlaidas moka vartotojai.
Paskutinį rimtesnį kvapų šaltinį, kur išbėga nuotekos iš slėginių vamzdžių, mes suvaldėme dar prieš keletą metų, tad daryti dar ką, manau, nėra prasmės“, - dėstė L. Makūnas.
Tačiau reaguojant į žmonių skundus įmonėje bus atlikti tyrimai.
„Reaguojant į gyventojų prašymą pateikti vantuzų schemas, mes atliksime papildomus tyrimus, kas iš tų vantuzų išeina, ar ten gali būti kažkokia rimtesnė tarša, kuri turėtų įtakos šiam procesui.
Papildomai atliksime mums paduodamų nuotekų tyrimą. Galbūt kažkuri įmonė išleidžia kažkokias papildomas medžiagas, kurios sukelia intensyvų smirdančių medžiagų gaminimąsi. Atliksime tyrimus ir tada matysime.
Mano darbuotojai taip pat sako, jog periodiškai nuotekų valykloje atsiranda stipresni kvapai. Iš kur jie gali atsirasti? Tai nebent jeigu kažkas papildomai išleidžia užterštas nuotekas“, - aiškino pašnekovas.
Miestas pirks matavimo prietaisus
Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas po pasitarimo konstatavo, jog iki šiol įmonių vykdomos priemonės neduoda norimų rezultatų. Tad Klaipėda vis dar yra sunkiai žmonėms išgyvenamų kvapų įkaitė.
Mieste planuojama artimiausiu metu įsigyti mobilias kvapų matavimo stoteles, o iki tol naudotis Klaipėdos universiteto turimą įranga.
„Teko konstatuoti vieną dalyką, kad visos priemonės neduoda laukiamo rezultato ir Klaipėda yra įkaitė, kalbant apie vis pasikartojančius, žmonėms sunkiai išgyvenamus kvapus. Todėl tokiai visiškai nestandartiniai, neeiliniai ir drįsčiau sakyti kritiškai situacijai, reikalingi drąsūs sprendimai.
Šiandien pat duosiu pavedimą administracijai ieškoti galimybių skirti finansavimą naujų matavimo stotelių ar mobilių matavimo įrenginių, kurie veiktų pietinėje miesto dalyje. Kad niekam nekiltų abejonių, jog tai tėra vien tik gyventojų pojūtis ar fiksavimas to, ką mes girdime.
Aišku tai yra nemaži finansai, bet neturėtų būti didelių, karštų diskusijų. Apie finansus kalbėti reikėtų artimiausiuose tarybos posėdžiuose, koreguojant miesto biudžetą. Tai klausimas numeris vienas“, - teigė Klaipėdos meras V. Grubliauskas.
