Kėdainiuose gyvenantis Dimitrijus sako, kad popietė žiūrint filmą ir mėgaujantis šaldytomis vyšniomis netikėtai apkarto.
„Staiga pajutau stiprų galvos svaigimą, pradėjo virpėti širdis. Beprotiškai išsigandau – vyšnių dėžutė iškrito iš rankų. Nesupratau, kas darosi, nes tokį jausmą patyriau pirmą kartą.
Iš to streso nubėgau link tualeto, mat jautėsi ir pykinimo požymių. Tuomet stengiausi nusiraminti, tačiau jaučiau, jog širdelė nerimsta“, – pasakoja jis.
Liga privertė sustoti
Nieko nelaukęs D. Kuprijanovas į rankas čiupo telefona ir pagalbos kreipėsi bendruoju pagalvos centro numeriu. Pasak jo, sujungus su greitosios pagalbos dispečerine, jis sulaukė nurodymų negerti jokių skysčių ir stengtis giliai kvėpuoti:
„Po kelių minučių greitoji jau buvo prie mano durų. Medikai paguldė ant neštuvų, greitosios automobilyje padarė kardiogramą, patikrino pulsą ir kraujospūdį. Pamenu, kad kraujospūdis buvo lyg 155, pulsas – virš 110. Jau greitosios automobilyje pasakė, kad tai yra tachikardijos požymiai ir reikia vežti į priėmimo skyrių.
Tiesa, prieš kelionę gavau dozę vaistų. Atvažiavus į Kėdainių ligoninės Skubiosios pagalbos priėmimo skyrių pasitiko medikų komanda. Operatyviai buvo atlikti visi reikia tyrimai. Suleido raminamųjų vaistų, taip pat kažkokių vitaminų. Buvau paguldytas keletui valandų į stebimąją palatą. Po vaistų dozės ir kelių lašelinių pasijutau išties geriau.
Medikai rūpinosi, vis tikrino pulsą, kraujospūdį. Viskas normalizavosi. Apklaususi mane ir išanalizavusi tyrimų rezultatus daktarė konstatavo, kad situacija kėlė nerimą, tad patarė labiau rūpintis sveikata.“
Pašnekovas sako, kad pastaruoju metu yra susirūpinęs savo svoriu. Per praėjusius metus Dimitrijus numetė 30 kilogramų, pradėjo sportuoti, daugiau vaikščioti, važinėti dviračiu.
Be specialistų pagalbos susitvarkė ir mitybą: „Daug skaičiau, daug domėjausi, ko reikia kūnui, ko nereikia. Ir svoris sėkmingai krito. Per metus laiko keletą kartų dariausi visus tyrimus, lyg nieko netrūko.”
Visgi, šiuo metu Dimitrijus sako, kad gyvenimo ritmas yra kupinas įvairiausių iššūkių ir pokyčių. Dėl įtemptų savaičių vis daugiau jam pritrūkdavo miego, poilsio. Žinoma, visa tai lydi ir stresas bei įtampa.
„Visa krūva neigiamų dalykėlių susidėjo ir organizmas pasiuntė signalą – STOP. Metas keistis. Dabar svarbiausia – klausytis savo organizmo: gerti daug skysčių, valgyti truputį daugiau nei valgiau iki šiol, peržiūrėti maisto racioną, sportuoti, kiek to reikia organizmui.
Viskas prasideda nuo mūsų minčių, tad pirma reikia susitvarkyti su galva, su savo mąstymu, atrasti sielos ramybę, gyvenimo džiaugsmą. Nusistatyti gyvenimo prioritetus, tikslus, siekti savo svajonės. Ir gyventi. Gyventi, o ne egzistuoti“, – atvirauja jis.
Tachikardija, kas tai?
Pasak Kauno „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytojos kardiologės Jūratės Diržienės, normaliai žmogus nejaučia savo širdies veiklos.
„Pakitusi širdies veikla, pagreitėjęs širdies susitraukimų dažnis gali sąlygoti nerimo, sumišimo pojūtį. Neretai asmens tolerancija tachikardijai priklauso nuo jo bendro organizmo – emocinio ir somatinio – jautrumo, kiti net sutrikus širdies ritmui nejaučia simptomų, kol nepasireiškia širdies nepakankamumo požymiai“, – paaiškina ji.
Tachikardija, pagreitėjęs širdies plakimas, dažniausiai suaugusiems asmenims yra diagnozuojamas tada, kai širdies susitraukimų dažnis viršija 100 k/min. Ši sveikatos būklė yra išskiriama į kelis skirtingus tipus:
„Žmogaus širdies ritmas yra valdomas elektrinės širdies sistemos ir normaliai užgimsta sinusiniame mazge. Tachikardija, kilusi sinusiame mazge, vadinama sinusine tachikardija. Dažniausiai tai yra fiziologinė žmogaus organizmo reakcija į krūvį, emocinę įtampą, karščiavimą ar skausmą.
Prieširdžių arba supraventrikulinė tachikardija (SVT) yra greitas širdies susitraukimų dažnis, kylantis prieširdžiuose. Gyvybei labiausiai pavojinga forma – skilvelinė tachikardija, kylanti skilveliuose. Tai gali sukelti kraujotakos nepakankamumą ar net staigią širdinę mirtį.“
Asmenys, kuriems pasireiškia sinusinė tachikardija, dažniausiai jaučia dažną, reguliarią širdies veiklą, kuri palaipsniui greitėja ir koregavus ją sukėlusius veiksnius – nurimsta.
„Sergantys prieširdžių ar supraventrikuline tachikardija gali jausti tokius simptomus kaip: staiga atsirandantis širdies plakimas, galvos svaigimas, „plazdėjimas krūtinėje“, nuovargis, nerimo jausmas. Deja, dalis pacientų jaučia rimtesnius simptomus, kaip diskomfortą krūtinėje, dusulį, gali apalpti.
Skilvelinės tachikardijos metu pacientai gali netekti sąmonės, jausti širdies plakimą, dusulį, juos gali pykinti. Neretai tai yra kardiovaskulinio kolapso priežastis“, – teigia gydytoja kardiologė įspėdama apie skirtingų formų tachikardijos simptomus.
Jūratės Diržienės teigimu, prieširdžių arba supraventrikulinė tachikardija dažniau pastebima jauname amžiuje, neretai su ja susiduria vaikai ir paaugliai. Polinkį patirti šios formos tachikardiją turi ir moterys.
Pastebėta, kad moterys premenopauzės arba menopauzės metu kur kas dažniau patiria tachikardijos simptomus. Tačiau, laimei, tai – praeinanti būklė, kurią nulemia hormonų disbalansas, kurį dažniausiai galima pakoreguoti medikamentiniu gydymu.
„Vyrai nėra išimtis. Neretai sportininkai, nelegaliai vartojantys testosterono pakaitinę terapiją, kreipiasi į sveikatos priežiūros specialistus dėl tachikardijos simptomų.
Tai taip pat hormonų disbalanso sąlygota būklė, tad reikėtų asmenims saugoti save ir prieš vartojant bet kokius vaistinius preparatus pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistais“, – įspėja medikė.
Skirtumai ir panašumai
Sinusinė tachikardija. Šios formos pagreitėjusį širdies ritmą dažniausiai sukelia atsiradęs organizmo disbalansas, sąlygojantis normalų organizmo atsaką į fizinę veiklą – sportas, intensyvus darbas, emocinė įtampa, karščiavimas, elektrolitų disbalansas, bendras nuovargis, skydliaukės hiperfunkcija, anemija ar kitos somatinės ir / ar psichikos ligos.
„Fiziologinė sinusinė tachikardija, dažniausiai padeda žmogui adaptuotis prie besikeičiančių aplinkos ar organizmo sąlygų, tad ji dažnu atveju nėra gyvybei pavojinga būklė.“
Sinusinės tachikardijos gydymas dažniausiai apsiriboja ją sukėlusio veiksnio šalinimu. Pavyzdžiui, anemijos korekcija, skydliaukės ligos gydymu, elektrolitų korekcija ar panašiai.
„Todėl skiriamas medikamentinis gydymas nepašalinus ją sąlygojusio veiksnio dažniausiai yra tik simptominis. Būtina tirti organizmą kaip visumą siekiant gero rezultato“, – priduria gydytoja kardiologė.
Prieširdinė / supraventrikulinė tachikardija. Ši tachikardijos forma – dažniausiai pasitaikantis vaikų aritmijos tipas. Prieširdine / supraventrikuline tachikardija dažniau serga moterys nei vyrai, jauni asmenys.
„Tai gali būti asmens širdies fiziologijos nulemta būklė. Vidutinio ir vyresnio amžiaus asmenims SVT dažnai sąlygoja rizikos veiksniai, kaip alkoholio vartojimas, narkotiniai preparatai, pavyzdžiui, amfetaminas, kokainas.
SVT yra dažnesnė pacientams, sergantiems vainikinių arterijų liga, po širdies operacijos, turintiems obstrukcinę miego apnėją ar sergant įgimtomis širdies ligomis. Taip pat pastebėta, kad SVT dažniau kartojasi gausiai vartojantiesiems nereceptinius vaistus nuo kosulio ir peršalimo, kurie irgi gali sukelti SVT epizodus“, – aiškina Kauno „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytoja kardiologė J. Diržienė.
Jeigu ši pagreitėjusio širdies plakimo būklės forma pasireiškia tik retsykiais, o simptomai yra neintensyvus, neretai pacientai apsieina ir be specifinio gydymo, jeigu nėra kitų širdies ir kraujagyslių sistemos ligų.
„Prieširdžių ar SVT epizodus dažnai galima sustabdyti ir fiziologiniais metodais, kurie paremti n. vagus stimuliacija. Šie metodai yra:
– miego ančio masažas: sveikatos priežiūros specialistas gali švelniai spausti kaklą, kur miego arterija suskyla į dvi šakas;
– valsalvos manevras: tai reiškia, kad šnervės laikomos uždarytos ir pučiamas oras per nosį;
– švelnus akių obuolių spaudimas rankomis;
– veido panardinimas į šaltą vandenį.
Šie metodai yra veiksmingiausi iškart po aritmijos pradžios“, – pataria pašnekovė.
Dažnai besikartojant šiai tachikardijos formai ar jai užsitęsus, gali prireikti ir rimtesnio gydymo – medikamentinio ir / arba intervencinio.
Anot gydytojos, medikamentinio gydymo tikslas yra ne tik nutraukti tachikardiją, bet ir palaikyti normalų sinusinį ritmą, todėl svarbus yra pastovus nepertraukiamas medikamentų vartojimas gydytojo rekomenduota doze:
„Intervencinis gydymo metodas, vadinamas perkateterine abliacija, kurio metu gydytojas elektrofiziologas šilumos, didelio šalčio ar radijo dažnio energija blokuoja kelią, sukeliantį aritmiją.“
Skilvelinė tachikardija. Skilvelinė tachikardija dažniausiai yra siejama su veiksniais, trikdančiais elektrinį laidumą širdies raumenyje. Ja gali būti:
– koronarinės kraujotakos nepakankamumas (širdies vaikinių arterijų liga), sąlygojanti deguonies trūkumą širdies raumenyje;
– širdies raumens liga – kardiomiopatija;
– šalutinis vaistų ar narkotinių preparatų poveikis;
– įvairios infiltracinės ligos, kaip sarkoidozė – uždegiminė liga, pažeidžianti odą arba kūno organus ir audinius;
– struktūrinės širdies ligos, dažniausiai esančios dėl randų po anksčiau buvusio širdies chirurginio gydymo ar miokardo infarkto;
– įgimtos širdies ligos, įskaitant ilgo QT sindromą;
– elektrolitų, pavyzdžiui, kalio ir magnio, reikalingų elektriniams impulsams perduoti, disbalansas.
Skilvelinės tachikardijos gydymas dažniausiai priklauso nuo jos simptomų ir tachikardiją sukėlusios priežasties.
„Jei skilvelinė tachikardija yra užfiksuota paros monitoravimo metu ir tai nesukėlė kardiovaskulinio kolapso ar staigios širdinės mirties, skiriami antiaritminiai medikamentai.
Neretai atliekama intervencinė procedūra – radiodažninė abliacija. Kiekvienas atvejis individualus, tad svarbu ieškoti ją sąlygojusios priežasties, neretai tenka implantuoti kardioverterį defibriliatorių (IKD), kuris siunčia elektrinį impulsą į širdį ir atkuria pavojingai nereguliarų širdies plakimą.
Prieširdinė / SVT tachikardija bei skilvelinė tachikardija gali sąlygoti kardiovaskulinį kolapsą, sutikdyti kraujotaką ir būti staigios širdinės mirties priežastimi. Asmenims nesikreipus dėl tachikardijos simptomų, jai užsitęsus ir negydant, pagrindinė komplikacija yra širdies nepakankamumas“, – įspėja gydytoja.
J. Diržienė pabrėžia, kad skilvelinė tachikardija dažnai yra staigios širdinės mirties priežastis. Būtent dėl šios priežasties reikėtų prisiminti ir įsidėmėti, kaip tinkamai vertėtų elgtis pastebėjus viešoje vietoje sąmonės netekusį asmenį.
„Įsidėmėkite, kur artimiausioje vietoje yra pasiekiamas defibriliatorius. Jo pagalba galime išgelbėti asmens gyvybę“, – dar kartą pabrėžia gydytoja kardiologė.
Sužinoti, kur galima Lietuvoje rasti defibriliatorių, galite paspaudę šią nuorodą.
Profilaktika
Primename, kad idealus širdies susitraukimų dažnis yra 60-70 k/min. Visgi, įtakos gali turėti asmens amžius, fizinis aktyvumas, gretutinės širdies ligos.
„Pavyzdžiui, jaunam asmeniui širdies susitraukimų dažnis neretai būna didesnis ir tai nėra patologija, o sportininkų vidutinis dažnis gali būti ir žemesnis negu 60 kartų per minutę – tai yra fiziologinė organizmo adaptacija“, – paaiškina J. Diržienė.
Apsisaugoti nuo tachikardijos padės ją iššaukiančių veiksnių – streso, nerimo, įtampos ar kitų organizmo būklių mažinimas.
Taip pat padės ir bendri gyvenimo būdo pokyčiai: kofeino, tabako, alkoholio ribojimas.
„Naudinga subalansuota sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, svorio kontrolė. Kas be ko, svarbu palaikyti normalų kraujo spaudimą, normalų cholesterolio kiekį kraujyje.
Labai svarbu laikytis gydytojo rekomenduoto gydymo plano ir reguliariai lankytis pas savo sveikatos priežiūros specialistą“, – priduria gydytoja.
