Iki metų pabaigos – dar apie 8 atnaujintus namus
Šiuo metu jau įgyvendinti 4 renovacijos projektai, bet tai Kėdainių savivaldybei tik pusiaukelė. Iki metų pabaigos, didžiausio renovacijos administratoriaus skaičiavimais, renovacija turėtų būti baigta dar bent 8 daugiabučiuose.
O ant kulnų jau mina ir norintieji prisijungti prie naujausio Aplinkos ministerijos kvietimo dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, tad prieš akis – dvigubai daugiau darbo, nes atsinaujinti netolimoje ateityje norėtų net dvi dešimtys senos statybos namų. Jeigu juos visus pavyktų renovuoti artimiausiais metais, tai būtų rekordinis atnaujintų namų skaičius Kėdainiuose.
„Susidomėjimas renovacija labai išaugęs, visi skuba pateikti savo prašymą dalyvauti renovacijoje, tad žiema taip pat laukia labai darbinga – savo eilės pradėti renovaciją laukia dar keturi daugiabučiai. Jiems žiemą bus perkami projektavimo, ekspertizės ir rangos darbai. Be to, aktyviai vyksta darbas su daugiabučiais, neseniai išreiškusiais ryžtingą norą dalyvauti renovacijoje – šiuo metu rengiame susitikimus su gyventojais, svarstome energinio efektyvumo priemones“, – pasakoja didžiausios įmonės, administruojančios renovaciją Kėdainiuose, vadovas Alvydas Kleiva.
Norėtų miestą paversti vientisu kvartalu
Šiuo metu Kėdainiuose jau atnaujinti labai įvairaus amžiaus daugiabučiai – kai kuriems iš jų apie 30 metų, o kitiems – ir apie 100. Tačiau, pašnekovas neslepia, kad jau netrukus bus imtasis kvartalinės renovacijos planų. Vientisu kvartalu, kuriame bus atliekama kompleksinė aplinkos, taip pat šilumos tinklų renovacija, galėtų tapti visas Kėdainių miestas.
„Šiuo metu dauguma daugiabučių, kurie norėtų atsinaujinti, priklauso būtent šiam kvartalui“, – pastebi A. Kleiva.
Tiesa, nuo ambicingų planų neatsiejamas ir intensyvus renovacijos administratoriaus darbas, neslepia pašnekovas. „Kaip ir ankstesniais metais, tenka daryti nemažai susitikimų su gyventojais. Atrodytų, apie renovaciją žino visi, bet kalbai pasisukus apie konkrečias priemones, finansavimo taisykles, gyventojams iškyla ir labai elementarių klausimų. Pavyzdžiu, nemažai senjorų nėra girdėję, kad tuo atveju, jeigu gauna šildymo kompensaciją, jiems renovacija nieko nekainuoja – išgirdę šitą faktą, labai džiaugiasi ir su naujom jėgom įsijungia į renovacijos iniciavimą“, – dėsto pašnekovas, pridurdamas, kad nemažai daugiabučių, net pasiryžusių renovacijai, atėjus balsavimo laikui, nesiryžta priimti sprendimo. „Vis dar turime atvejų, kai nubalsavę prieš, po kelių dienų gyventojai vėl kreipėsi, nes persigalvojo“ – apie kasdienį darbą pasakoja Alvydas Kleiva.
Marijampoliečiai linkę pasitikėti kaimynų patirtimi
Panašiomis nuotaikomis gyvena ir Marijampolės savivaldybė – čia šiemet įgyvendinti 4 renovacijos projektai, o per paskutinius penkerius metus – iš viso 48 projektai. Jau kurį laiką šioje savivaldybėje renovacija įgavusi kokybinį pagreitį: savivaldybėje yra daugiabutis-čempionas, po renovacijos sutaupantis apie 70 proc. šilumos, dar maždaug 5 daugiabučiuose įgyvendintos atsinaujinančios energijos priemonės – dominuoja saulės kolektoriai ir geoterminis šildymas.
Nors renovacija įgavusi didžiulį pagreitį, be renovacijos administratorių pastangų, tokių rezultatų nebūtų, neslepia daugiausiai renovacijos projektų Marijampolėje administruojančios įmonės modernizavimo padalinio vadovas Donatas Jankevičius. „Gyventojų nuotaikos labai įvairios, tačiau pastebime, kad renovacijos klausimais daugelis pasitiki pirmiausia kaimynų patirtimi – pavyzdžiui, net renkantis fasadų apšiltinimo sistemą, pasikliaujama kaimynų patirtimi. Todėl turime kvartalų, kuriose dauguma namų pasirinkę vėdinamą fasadą, ir kvartalų, kur daugiausiai – tinkuojamų fasadų“, – pasakoja D. Jankevičius.
Artimiausiu metu Marijampolėje ketinama suformuoti tris kvartalus, kuriuose ateityje bus įgyvendinama kvartalinė renovacija. Tačiau pašnekovas pabrėžia, kad tokius planus lydės intensyvus darbas, susitikimai su gyventojais. „Šiaip ar taip, gyventojai visada taupo. Tą matome iš investicinių planų kainų. Nors visada stengiamės pasiūlyti gyventojams ne tik valstybės finansuojamas energinio efektyvumo priemones, bet ir papildomas priemones, dauguma namų pasirenka tik tas priemones, be kurių daugiabutis tiesiog nebegalėtų apsieiti“, – sako pašnekovas.
